Akademinės atostogos – laikinas studijų sustabdymas dėl ligos ar kitos rimtos asmeninės priežasties išliekant studentų sąrašuose.

Akademinė pažyma – dokumentas, įrodantis studento (klausytojo) studijų pasiekimus jo studijų universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje universitetinio tipo mokykloje metu, kur studijų kreditai ir studijų pasiekimų vertinimai fiksuojami pagal Lietuvoje priimtą vertinimo skalę. Joje atsispindi visi studijų dalykai, už kuriuos studentas (klausytojas) jau yra atsiskaitęs. Akademinė pažyma išduodama tik nebaigusiems studijų ir negavusiems universiteto baigimo diplomo asmenims.

Akademinė skola – 1) iki nurodyto termino teigiamu įvertinimu studento neperlaikytas egzaminas; 2) iki nurodyto laiko studento neapginti darbai (kursinis, kaip atskiras studijų dalykas, bakalauro, magistro, diplominis ir kt.).

Baigiamasis darbas – savarankiškas mokslinio tiriamojo arba projektinio pobūdžio studento darbas, atliekamas studijų programos pabaigoje ir skirtas analitinėms, tiriamosioms ir kt. pažintinėms bei funkcinėms kompetencijoms formuoti, tobulinti, įgyti, vertinti. Universitete baigiamųjų darbų (bakalauro, diplominio, magistro, specialiųjų profesinių studijų baigiamojo) rengimo etapus reglamentuoja rektoriaus įsakymu patvirtinti Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos bendrieji principai bei fakultetų tarybų patvirtinti dokumentai.

Diplomas – asmens įgytą kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį liudijantis dokumentas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą arba vientisąsias studijas, apgynus daktaro disertaciją. Diplomo bei priedėlio (priedo) forma tvirtinama Ministerijos nustatyta tvarka.

Dalinės studijos – įvertinta ir dokumentu patvirtinta užsienyje baigta aukštojo mokslo studijų programos dalis, kuri liudija įgytas žinias ir gebėjimus.

Diplomo priedėlis (priedas) – dokumentas, atitinkantis Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO CEPES sukurtą modelį ir papildantis aukštojo mokslo, bakalauro arba magistro diplomą reikalingais tarptautiniam pripažinimui dokumentais, aprašant baigtų studijų esmę, turinį ir šalies aukštojo mokslo sistemą.

Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, turintys magistro ar jam prilygstantį laipsnį, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Studijos doktorantūroje vyksta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus doktorantūros nuostatus ir Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą ŠU doktorantūros reglamentą.

Elektroninis žiniaraštis – Šiaulių universiteto vidiniam studijų rezultatų vertinimui naudojama šalia Akademinės informacijos sistemos veikianti programa, kurią pagal prioritetą tvarko programos administravimo teisę turintys asmenys.

Gretutinės studijos – konkrečios studijų krypties pagrindus apimančios studijos, kurias baigus įgyjamas pasirengimas specialiosioms tos krypties studijoms bei praktiniam gilinimuisi.

Individuali studijų programa – studijų programa, sudaroma esamų studijų programų pagrindu studentui, kuriam fakulteto dekano (direktoriaus) leista studijuoti pagal individualią studijų programą.

Ištęstinės studijos savo trukme yra ne daugiau kaip pusantro karto ilgesnės už studijas nuolatine forma.

Jungtinė studijų programa – Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu su kitų valstybių aukštosiomis mokyklomis rengiama ir vykdoma studijų programa.

Kaupiamojo studijų vertinimo sistema – semestro pradžioje dėstytojo nustatyta ir su studentais aptarta studijų dalyko galutinio pažymio (balo) sukaupimo tvarka. Galutinis balas gali susidėti iš keleto dedamųjų, surenkamų studijų procese. Dėstytojas nustato ir semestro pradžioje informuoja studentus apie kiekvienos dedamosios (užduoties, darbo) įtaką (procentais) galutiniam įvertinimui ir formuluoja kiekvienos tarpinės užduoties vertinimo kriterijus. Egzaminas gali būti kaip dalis kaupiamojo vertinimo, turinti įtakos galutiniam pažymiui; ŠU jis privalomas teorinio bei mišraus (teorija ir pratybos arba teorija ir laboratoriniai darbai) pobūdžio studijų dalykuose.

Kooperuotos studijos yra lanksti studijų sistema (skirtingai nei tradicinė studentų praktika), jungianti dėstomų dalykų paskaitas, seminarus auditorijose ir tikslinę veiklą bei nemokamų paslaugų teikimą vietos bendruomenėje, visuomeninėse organizacijose ir potencialioje darbo vietoje įmonėse bei įstaigose.

Kursinis darbas / projektas – tai studento savarankiškas tam tikros temos nagrinėjimas visą semestrą, turįs mokslinio tiriamojo darbo elementų. Pagal savo struktūrą kursinis darbas turi atitikti pagrindinius mokslinio darbo reikalavimus, analogiškai kaip ir bakalauro baigiamieji darbai. Jis gali būti kaip atskiras studijų dalykas arba integruojamas į studijų dalyką; abiem atvejais kursiniam darbui neskiriama auditorinių valandų. Paprastai pagrindinių studijų programą kuruojančios katedros sprendimu kursinių darbų kaip atskirų studijų dalykų gali būti 2–3 pradedant antru kursu, integruotų į studijų dalyką – ne daugiau kaip 3 per semestrą.

Kurso kartojimas – būsena, kai studentas dėl ligos, akademinių skolų arba dėl kitų priežasčių kartoja kursą (kurso dalį, visą semestrą arba atskirus studijų programos dalykus).

Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla.

Kvalifikacinis laipsnis – laipsnis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato), suteikiamas asmeniui, baigusiam atitinkamos nuosekliųjų studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą) programą.

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Jos orientuotos į kryptingą konkrečios profesijos specialistų, galinčių iš karto įsitraukti į darbą ir siekti profesinės karjeros, rengimą. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

Modulis – iš kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į tam tikrus studento gebėjimus; mažiausia galima modulio apimtis – 10 kreditų.

Nenuosekliosios studijos – studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti. Šios studijos gali būti vykdomos kaip dalis nuosekliųjų studijų programos (klausytojų arba eksterno studijų tvarka) arba kaip kvalifikacijos tobulinimo, papildomieji, išlyginamieji ar kitokie kursai ir jų ciklai. Prie jų priskirtinos ir papildomosios (išlyginamųjų dalykų) studijos.

Nenuosekliųjų studijų programa – Ministerijos nustatyta tvarka įvertinta ir registruota studijų programa, kurioje studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai; į jas priimami aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė, organizuojant studijas pagal visų pakopų laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Studijų nuolatine forma apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus.

Nuosekliosios studijos – studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.

Nuotolinės studijos – tai studijų būdas, grindžiamas elektroninio mokymo(si) technologijomis, realizuojant dalykus ir studijų programas virtualioje mokymo(si) aplinkoje. Savarankiškam darbui skirtą laiką studentas pats planuoja taip, kad atsiskaitytų studijų programoje nurodytu laiku. Bendravimas su dėstytoju ir atsiskaitymai vyksta pagal sudarytą tvarkaraštį. Studijos vykdomos naudojant nuotoliniam mokymuisi pritaikytas studijų dalykų programas, akredituotas ŠU Nuotolinių studijų kursų akreditavimo komisijoje, kuri patvirtinta rektoriaus įsakymu.

Pagrindinės studijos – pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bakalauro arba profesinės studijos. Jas baigus suteikiamas kvalifikacinis bakalauro laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija.

Papildomosios (išlyginamosios) studijos – nenuosekliosios studijos, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą. Šie dalykai gali būti studijuojami ir savarankiškai, bet būtina išlaikyti egzaminą pagal Universiteto patvirtintą programą. Jas baigus išduodama akademinė pažyma.

Plagijavimas – svetimo teksto, publikuoto popierine ar elektronine forma, naudojimas be išsamios nuorodos į šaltinį arba su nuoroda, kai svetimo teksto apimtis ir pobūdis daro abejotiną darbo, kūrinio ar vienos arba kelių jo sudėtinių dalių savarankiškumą.

Praktika − tai dėstytojų ir (arba) praktikos vadovų vadovaujamos studijos, kurių metu studento dalykinė ir profesinė kompetencija išbandoma bei tobulinama profesinėje veikloje. Studentų profesinės veiklos praktikai sudaroma trišalė (įmonė ar įstaiga, kurioje atliekama praktika, – studentas – Universitetas) praktinio mokymo sutartis, kurios turinį, formą ir registravimo tvarką nustato Ministerija. Prie praktikos priskiriami plenerai, ekspedicijos.

Statutas – aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas.

Studentų atstovybė – studentų interesams atstovaujanti studentų organizacija, atitinkanti Mokslo ir studijų įstatyme jai keliamus reikalavimus. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai.

Studijuojantieji – asmenys, studijuojantys Universitete pagal konkretaus tipo ir studijų pakopos programą. Studijuojantieji gali būti studentai, klausytojai, Tęstinių studijų instituto klausytojai. Studijuojantieji yra:

1) studentai − asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas pagrindinėse studijose, magistrantūroje, laipsnio nesuteikiančiose studijų programose ir doktorantai; su studentais, priimtais į Universitetą, sudaroma Senato patvirtintos formos studijų sutartis visiems studijų metams ir jie įtraukiami į Universiteto studentų registrą;

2) klausytojai – asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų programas atskirus Universiteto studijų programos dalykus ar jų ciklus (ir nuotolinius), skirtus profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti; su klausytojais sudaroma Senato patvirtintos formos sutartis vienam semestrui ir jie įtraukiami į Universiteto nenuosekliųjų studijų klausytojų registrą;

3) Tęstinių studijų instituto studentai ir klausytojai – asmenys, studijuojantys TSI. Jų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos Senato patvirtintų formų sutartyse, pasirašomose su Universitetu.

Studijų dalyko programa (aprašas) – informacinėje studijas administruojančioje programoje parengta, katedros pritarimą gavusi, fakulteto studijų programų komitete akredituota (privalomasis studijų dalykas– 5 metams, laisvai pasirenkamas – iki 4 metų) ir į studijų programą ar į laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą įtraukto studijų dalyko programa, kurioje nurodomi dėstomo dalyko tikslai, uždaviniai, įgyjamos žinios, gebėjimai, kompetencijos, išdėstytas dalyko turinys, darbo formos ir metodai, pristatyta vertinimo tvarka, atsiskaitymo už savarankiškas užduotis reikalavimai bei terminai, vertinimo kriterijai, pateiktas studijoms reikalingos literatūros sąrašas.

Studijų formos – tai dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, nuolatinės ir ištęstinės nuosekliosios studijos, kurių aprašų formas tvirtina Ministerija. Kitų studijų formų: individualių, studijų programos dalių kartojimo ir kt., reikalavimus nustato fakulteto (instituto) taryba.

Studijų kalendorius – studijų tvarką reglamentuojantis grafikas. Bendruosius Universiteto studijų kalendoriaus reikalavimus nustato rektoratas. Konkrečius fakulteto studijų grafikus (įvairiems semestrams, įvairioms studijų formoms, įvairaus pobūdžio darbams ir atsiskaitymams ir kt.) nustato fakulteto dekanas (instituto direktorius).

Studijų įmoka – valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentų kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai mokama suma.

Studijų kaina – Valstybės biudžeto lėšų poreikis, nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, vienam valstybinės aukštosios mokyklos studentui.

Studijų kreditas – studijų apimties matavimo vienetas, lygus 40 sutartinių klausytojo darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, o tai sudaro vieną studijų savaitę. 1 Lietuvos kreditas atitinka 1,5 ES kredito.

Studijų pakopos – tai Universitete vykdomos nuosekliųjų studijų pakopos: pagrindinės (pirmosios pakopos), magistrantūros (antrosios pakopos), vientisosios (suderinta pirmoji ir antroji pakopos), doktorantūros ar meno aspirantūros (trečioji pakopa) studijos.

Studijų programa – tai tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialinių galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašas.

Studijų programos dalykas – Universitete dėstomas dalykas (privalomasis, pasirenkamasis, laisvai pasirenkamas), skirtas studijų programą studijuojančiųjų kompetencijai ir gebėjimams ugdyti.

Studijų programos specializacija – kryptinga alternatyvi studijų programos specialiosios (profesinės) dalies dalykų grupė, kurios apimtis ne mažesnė kaip trečdalis šios dalies apimties; specializacija gali apimti ir kitų tikslinių dalių dalykus.

Studijų rezultatų įskaitymas – asmens, studijavusio kitoje aukštojoje mokykloje arba užsienio aukštojoje mokykloje pagal dalinių studijų sutartį, aukštųjų mokyklų arba aukštosios mokyklos ir užsienio aukštosios mokyklos sudarytą sutartį ar kitu teisėtu pagrindu suderinus studijų turinį, studijų rezultatų įskaitymas be apribojimų, jeigu studijuotų dalykų atžvilgiu nenustatoma sutarties ar kito dokumento, kuriuo buvo suderintas studijų turinys, reikalavimų pažeidimų. Asmens, studijavusio pagal nesuderintą studijų turinį, studijų rezultatai įskaitomi, įvertinus studijų rezultatų formaliuosius reikalavimus ir atitiktį studijų programos dalykiniams reikalavimams.

Tęstinės studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas, skirtas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Nuosekliosios tęstinės studijos skirtos pirmosios pakopos kvalifikaciniam laipsniui įgyti, jei prieš tai asmuo yra baigęs universitetines arba neuniversitetines studijas aukštojoje mokykloje.

Universitetinės studijos – nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).

Vientisosios studijos – aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos (magistro ir (arba) profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos), kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos.

Valstybės paskola studentams – pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentams suteikiamos valstybės paskolos, skirtos studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės biudžeto lėšomis, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus.