I. Centro paskirtis ir teorinė tyrimų bazė

Kaimo plėtros tyrimų centras – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto mokslinių tyrimų struktūrinis padalinys, kurio veiklos turinį sąlygoja stiprėjantis mokslo ir studijų integracijos poreikis ir Europos Sąjungos (ES) neurbanizuotų bei atokesnių, žemo urbanizacijos lygio vietovių raidos tendencijos. Bendrasis ūkio nuosmukis, apėmęs ir visą Lietuvą, ypač skaudžiai smogė nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusiems ir stambių įmonių neturintiems rajonų savivaldybių centrams, mažesniems miestams, miesteliams ir kaimo gyvenvietėms, sukeldamas nedarbą ir hiperemigraciją, sutrikdydamas darnaus valstybės regionų vystymosi procesus.

Nors agrarinis sektorius išliko gana aktyvus, tiekiantis kokybišką produkciją tiek vietos rinkai, tiek eksportui, tačiau atskiri regionai patyrė didžiulius žmonių išteklių nuostolius. Išlieka gana nepalankios sąlygos neagrarinio verslo plėtrai. Apie grėsmingus pokyčius liudija tebesitęsianti atokesnių vietovių socialinės infrastruktūros griūtis: bendrojo lavinimo mokyklų, sveikatos priežiūros ir kultūros įstaigų uždarymas, socialinių paslaugų atitolinimas nuo gyventojų. Visa tai mažina šių vietovių patrauklumą tiek verslo subjektams, tiek jų gyventojams, o ypač – besimokančiam jaunimui. Be to, Lietuvos kaimo situaciją iki šiol sąlygoja gana savitos istorinės, ekonominės ir sociokultūrinės aplinkybės, kurių poveikio neteko patirti valstybėms – ES senbuvėms. Visa tai apsprendžia ir universitetinių mokslo centrų veiklos turinį.

Centras įkurtas 2005 m. spalio 7 d. Socialinių mokslų fakulteto tarybos nutarimu. Jo veiklos turinys – mokslinių tyrimų organizavimas, jų sklaida ir integracija į studijų procesą. Centro tyrimų teorinę bazę sudaro jame sukurta ir toliau plėtojama savita akademinė mokykla, apimanti ne tik neurbanizuotų bei atokesnių žemo urbanizacijos lygio vietovių ekonominės veiklos, bet ir būsto politikos, edukacinių ir rekreacinių išteklių panaudojimo, kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo bei kraštovaizdžio ir bendruomenės apsaugos problemų analizę. Mūsų akademinę mokyklą sudaro šie trys teoriniai modeliai:

1) antropologinė strateginio valdymo metodologija, numatanti orientaciją į bazinius socialinius gyventojų poreikius (sukurta 2009-2010 metais);

2)  vieningos gyvybinės erdvės koncepcija, traktuojanti visą valstybės teritoriją kaip nedalomą visumą, kurioje siekiama išvengti ekonominės, kultūrinės ir politinės bet kurio regiono atskirties (sukurta ir toliau plėtojama nuo 2008 metų)

3) neurbanizuotų ir atokesnių, žemo urbanizacijos vietovių funkcijų sistema žinių visuomenėje, apibrėžianti naujas mieto ir kaimo partnerystės gaires, klasterių formavimąsi, orientaciją į tautines ir dorovines vertybes (sukurta ir toliau plėtojama nuo 2006 metų).

Ši mokykla remiasi esmine demokratinio vystymosi nuostata, kad jokia gyvenamoji vietovė žinių visuomenėje negali būti vertinama kaip ekonomiškai neperspektyvi ir ribojanti galimybes visapusiškai pozityviai asmenybės raiškai. Strateginio valdymo procese būtina pereiti nuo industrinėje visuomenėje naudoto planavimo, grindžiamo makroekonominiais rodikliais, prie antropologinio, t.y. į asmenybę orientuotos planavimo metodologijos, atitinkančios žinių visuomenės plėtros reikalavimus. Vadovaujantis antropologine metodologija sudaromos prielaidos darniam regionų vystymuisi, būdingam išsivysčiusioms demokratinės valstybėms.

Centras vadovaujasi nuostata, jog ekonomikos plėtra neturėtų būti skatinama ir vertinama tik remiantis „varžybų stiliaus“ rodikliais. Siekis beatodairiškai didinti produkcijos gamybą, orientuojantis į vis didesnį darbo našumą, nėra toks visuotinis gėris, kaip tai buvo teigiama industrinėje visuomenėje. Vis didesnių pelnų siekianti ir vis gausesnį vartojimą skatinanti taktika veda tik prie planetos išteklių skurdinimo ir gyvenimo būsimųjų kartų sąskaita, ignoruojant žmonijos pamatinių dorovinių vertybių sistemą. Beatodairiškas pelno siekis, pagrįstas vartojimo unifikacija, daro neišmatuojamą žalą tautinių kultūrų raidai ir žmogaus, kaip kūrybinės būtybės tapatybei, pažeidžia asmens teisę rinktis jam labiausiai priimtiną gyvenimo būdą ir veiklos formas.

Vis agresyvesnis gamtos išteklių eksploatavimas ir pseudoliberalioji „laisvosios rinkos“ taktika jau sukėlė gana sunkiai valdomus klimato pokyčius ir neišvengiamai didina socialinę nelygybę bei atskirų valstybių, tautų ir socialinių grupių ekonominę, kultūrinę ir politinę atskirtį. Tai akivaizdžiai parodė dabartinė finansų krizė, nuo kurios labiausiai kenčia ne ją sukėlusios kompanijos, bet mažesnės, ribotus išteklius turinčios ir svetimų išteklių nenaudojančios šalys bei tautos.

Žinių ir kūrybos visuomenėje turi būti visuotinai pripažįstama žmogaus teisė pasirinkti ne nesibaigiančiomis varžybomis, o geranoriškumu, tolerancija ir susikaupimu pagrįstą gyvenimo būdą. Istorija jau ne kartą įrodė, kad didieji mokslo atradimai padaromi ir vertingiausi meno kūriniai sukuriami ne triukšmingose verslo subjektų rungtynėse, o susikaupimui palankioje tolerantiškoje aplinkoje. Giliausios kultūrinės ir dorovinės tradicijos susiformuoja stabilumo ir lūkesčių išsipildymo,  o ne beprasmiškų varžybų laikotarpiu.

Svarbiausia Kaimo plėtros tyrimų centro funkcija – aktyviai dalyvauti, tiriant kaimiškų ir atokesnių, žemo urbanizacijos lygio vietovių socialinę situaciją, ieškant optimalių sprendimų, sąlygojančių šių vietovių socioekonominę ir sociokultūrinę pažangą. Centro veiklos tikslas: mokslo ir studijų integracijos stiprinimas, dėstytojų ir studentų įtraukimas į Lietuvos ekonominės ir socialinės raidos tyrimų programas, siejant jas su fakulteto vykdoma mokomąja ir moksline veikla, stiprinant Šiaulių universiteto kaip klasikinio regioninio universiteto vaidmenį.

Centro uždaviniai:

1) organizuoti lyginamuosius neurbanizuotų ir atokesnių vietovių ekonominės ir socialinės raidos tyrimus ir inicijuoti naujas kaimo plėtros tyrimų kryptis;

2) įtraukti fakulteto dėstytojus ir studentus į neurbanizuotų vietovių vaidmens žinių visuomenėje raidos nagrinėjimą ir suburti efektyviai dirbančią mokslinių tyrimų grupę;

3) pasirengti naujoms studijų specializacijoms Šiaulių universitete, susijusioms su globalizacijos sąlygojamais kaimo ekonominės veiklos pokyčiais;

4) teikti rekomendacijas regionų ir savivaldybių strategijų rengėjams, Vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių atstovams;

5) organizuoti tyrimų rezultatų aptarimus mokslo renginiuose ir juos skelbti Lietuvos bei užsienio mokslo leidiniuose, supažindinti visuomenę su Centro veiklos kryptimis, turiniu ir perspektyvomis.

Pradėjęs veiklą 2005-2006 mokslo metų pradžioje Centras pirmiausia turėjo apibrėžti savo teorinę poziciją, suformuluoti metodologinį požiūrį į pagrindines visuomenės raidos problemas bei jų sprendimo kelius. Teorinių modelių suformulavimas leidžia identifikuoti šį mokslo padalinį kaip savitą akademinę mokyklą, turinčią jai būdingą tyrimų kryptį. Teorinės nuostatos leidžia sudaryti būsimųjų tyrimų programas, plėtoti ryšius su kitais mokslo centrais, teikti paraiškas dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose ir juos inicijuoti bei koordinuoti.

Centras veikia kaip mokslo ir studijų integraciją vykdanti institucija, skatinanti fakulteto dėstytojų mokslinę veiklą ir įtraukdama į tiriamąjį darbą bakalauro bei magistro programų studentus ir universiteto auklėtinius, išnaudodamas vidines Socialinių mokslų fakulteto galimybes, nesteigiant naujų etatų, t.y. nedidinant sąnaudų darbo užmokesčiui.

II. Pagrindinės centro tyrimų kryptys 2010 metais

1. Neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros pokyčiai pastarajame dešimtmetyje. Didžiausią respondentų dalį sudaro 30-50 metų amžiaus, t.y. socialiai ir ekonomiškai aktyviausias visuomenės sluoksnis.

2. Kaimiškų ir atokesnių žemo urbanizacijos lygio vietovių ekonominės veiklos diversifikacijos galimybių analizė. Kaime dirbančių verslininkų ir asmenų, planuojančių imtis privataus verslo, apklausa. Planuojančių įsigyti sodybas arba įsikurti kaimo vietovėse apklausa.

3. Žemo urbanizacijos lygio vietovėse gyvenančio jaunimo nuostatos. Bendrojo lavinimo baigiamosios pakopos (10-12 klasių) moksleivių apklausa.

4. Atokesnių vietovių gyventojų pilietiškumo bei tautinės kultūros nuostatos.

Tyrimai atliekami, bendradarbiaujant su keliais Lietuvos universitetais, Socialinių tyrimų centru, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu bei su Latvijos žemės ūkio universitetu ir kitais užsienio valstybių universitetais.

Centras neapsiriboja tik kaimiškųjų, t.y. neurbanizuotų vietovių raidos duomenų analize ir vis daugiau dėmesio skiria atokesnių, nuo pagrindinių urbanistinių centrų nutolusių vietovių (miestelių ir kaimiškųjų savivaldybių centrų) raidai. Tiriame:

1) galimybes kurti naujas darbo vietas, ypač skirtas išsilavinusiam jaunimui;

2) būsto (gyvenviečių ir sodybų) plėtros planavimo bei įgyvendinimo problemas;

3) fizinės ir socialinės infrastruktūros tobulinimo galimybes:

4) šiuolaikinio žmogaus atotrūkio nuo gamtos pasekmes bei šio atotrūkio mažinimo būdus;

5) visuomenės vertybių sistemos formavimosi proceso pokyčius.

III. Mokslo ir studijų integracija

Kaimo plėtros tyrimų centras palaiko ryšius su universiteto absolventais, skatindamas juos ir toliau dalyvauti centro vykdomuose moksliniuose tyrimuose. Absolventė Valerija Kriaučiūnienė kartu su buvusiu magistrinio darbo vadovu parengė pranešimą 3-jai J.P. Aleksos tarptautinei mokslinei konferencijai „Šiuolaikinio kaimo vizija“ ir straipsnį mokslo  darbų leidiniui „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“, 2010 3(19) nr. Šiuo metu ji konsultuojasi, rengdama pranešimą ir straipsnį apie kaimo turizmo plėtros galimybes, skirtą mokslinei konferencijai, kuri įvyks 2011 m. gegužės mėn. Mykolo Romerio universitete. Ši absolventė ruošiasi doktorantūros studijoms.

Centras siekia įtraukti į mokslinį darbą studentus nuo pat bakalauro studijų pirmojo kurso. Tokia galimybe jau naudojasi kai kurie ištęstinių (neakivaizdinių) studijų skyriaus studentai. Jau ketvirti metai kaimiškųjų seniūnijų veiklos tobulinimo galimybes nagrinėja būsimoji ekonomistė Viktorija Kripaitienė, kuri jau kelis kartus dalyvavo tiek studentų mokslo darbų, tiek ir tarptautinėse mokslo konferencijose. Ji savo ateitį taip pat sieja su moksliniu darbu. 2010 metų rudens semestre į mokslinį darbą įsijungė ištęstinių studijų studentės – Jelena Daukšienė ir Ginta Kazlauskaitė.

2010 metais Kaimo plėtros tyrimų centras paskatino 18 studentų dalyvauti kasmetinėje studentų mokslo darbų konferencijoje. Keliolika studentų ruošiasi dalyvauti tokioje konferencijoje, rengiamoje 2011 metų balandžio mėn.

IV. Mokslinių tyrimų integracija ir rezultatų sklaida

1. Viena iš svarbiausių Kaimo plėtros tyrimų centro veiklos sričių – kasmetinių mokslinių konferencijų rengimas. 2010 m. rugsėjo 24-25 d. įvyko 3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Lyginant su pirmąja (2008 m.) konferencija, dalyvių skaičius išaugo keturgubai. Per dvi dienas perskaityta ir aptarta 80 pranešimų, kuriuos parengė 177 autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų valstybių.

Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo atstovai iš šių mokslo ir mokymo institucijų:

1) iš 10 Lietuvos universitetų: Vilniaus, Vilniaus Gedimino Technikos, Mykolo Romerio, Vilniaus Pedagoginio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos žemės ūkio, Klaipėdos ir Šiaulių;

2) iš 4 užsienio universitetų: Latvijos žemės ūkio (Latvia University of Agriculture), Lenkijos Olštyno Varmijos ir Mozūrų (University of Warmia and Mazury in Olsztyn), Ispanijos Extremaduros (University of Extremadura, (Spain), Prancūzijos Le Mano (Université du Maine, France);

3) iš 9 Lietuvos ir užsienio mokslo centrų bei kitų institucijų: Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bei jo filialų, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto, VšĮ Gerovės ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio rūmų, Latvijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto, Turibos (Latvija) verslo administravimo mokyklos.

Diskusijose taip pat pasisakė atstovai iš LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos kaimo tinklo, Lietuvos žemės savininkų sąjungos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Vietos veiklos grupių, rajonų savivaldybių, Auksučių žemės ir miškų ūkio centro ir kt. Kartu su patyrusiais mokslininkais konferencijoje dalyvavo ir jaunieji mokslo darbuotojai bei praktikai – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto absolventai. Pranešimus, parengtus su savo darbo vadovais, skaitė mokslinę veiklą tik pradedantys Kaimo plėtros tyrimų centro tyrėjai - dabartiniai Šiaulių universiteto SMF magistrantai ir bakalaurantai. Konferencijoje dalyvavo nemažai pranešėjų, kurių veikla jau yra pripažinta kaip gana reikšminga Lietuvos kaimo plėtrai. LR Žemės ūkio ministerija pranešė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo apdovanoti konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis 2010“ nugalėtojai. Tarp jų pirmąja paminėta konferencijos dalyvė - pranešėja Jadvyga Balvočiūtė (Mažeikių r., Viekšnių sen.)  – „Už ekologinį vaistažolininkystės puoselėjimą“.

Išleistas informacinis leidinys „VIENINGA GYVYBINĖ ERDVĖ“. ISBN 978-609-430-034-9, 40 psl. Leidinio autorius ir sudarytojas – Jonas Jasaitis. Leidinys skirtas  3-osios J.P. Aleksos tarptautinės mokslo konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyviams bei visiems besidomintiems atokesnių mažiau urbanizuotų ir neurbanizuotų (kaimiškųjų) vietovių raidos problemomis. Jame pateikta nuo 2008 metų rengiamų šios tematikos konferencijų koncepcija bei tematika ir pristatoma Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro suformuotos akademinės mokyklos metodologija: pagrindinės sąvokos, vieningos gyvybinės erdvės koncepcija, atokesnių mažiau urbanizuotų ir neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai, šių vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos teorinis modelis.

Šios tematikos konferencijos yra tarpdisciplininės, kuriose siekiama integruoti įvairių mokslo šakų atstovų indėlį, išryškinant naujas miesto ir kaimo partnerystės kryptis, ugdant žinių ir kūrybos visuomenę. Konferencijose dalyvauja ekonomistai, sociologai, agrarinių ir miškų mokslų atstovai, etnologai, kultūrologai, regioninio planavimo specialistai bei praktikai – kaimo plėtros organizatoriai, projektų rengėjai ir naujausias mokslo žinias bei pažangiausią patirtį įgyvendinti siekiantys ūkininkai.

Parengti ir išleisti du mokslo darbų rinkiniai:

1) EKONOMIKA IR VADYBA: AKTUALIJOS IR PERSPEKTYVOS. Mokslo darbai.  I dalis – Kaimiškųjų vietovių socioekonominė plėtra. ISSN 1648-9098.  (2010) Nr. 3(19),  310 psl. Sudarytojas – Jonas Jasaitis;

2) EKONOMIKA IR VADYBA: AKTUALIJOS IR PERSPEKTYVOS. Mokslo darbai.  II dalis – Kaimo raidos kryptys ir galimybės žinių visuomenėje. ISSN 1648-9098.  (2010) Nr. 3(19),  292 psl. Sudarytojas – Jonas Jasaitis. Šis leidinys yra referuojamas tarptautinėje duomenų bazėje INDEX COPERNICUS. Tai suteikia Kaimo plėtros tyrimų centrui galimybę plėtoti tarptautinį kaimo plėtros dalyvių mokslinį bendradarbiavimą.

Paramą konferencijai ir mokslo leidinių parengimui suteikė Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas ir LR Žemės ūkio ministerijos Nacionalinis kaimo tinklas. Konferencijai patalpas suteikė Šiaulių universiteto biblioteka, leidinių išspausdinimą finansiškai parėmė Socialinių mokslų fakultetas.

Konferencijos rengimo projekto partneriu buvo tarpuniversitetinė grupė – asociacija „Mokslininkai – visuomenei“, įkurta ir Registrų centre įregistruota 2009 m. vasario 14 d. Šios asociacijos steigimo iniciatorius buvo Šiaulių universiteto kaimo plėtros tyrimų centras. Nuo 2010 metų dešimt asociacijos narių dalyvauja projekte „Mokslinių tyrimų įveiklinimo kompetencijų plėtotė regiono konkurencingumui didinti“. Šio projekto dalyviai tapo ir tarptautinės Europos Regionų plėtros mokslo asociacijos (The European Regional Science Association) nariais.

Asociacijos uždaviniai:

1) vykdyti kaimo raidos ir vaidmens žinių visuomenėje pokyčių tyrimus;

2) keistis moksline informacija su kitų valstybių universitetais ir mokslo centrais;

3) organizuoti  tarptautinius mokslo renginius ir skleisti informaciją apie Lietuvoje vykdomų mokslo tyrimų rezultatus;

4) supažindinti Lietuvos visuomenę, o ypač akademinį jaunimą su asociacijos narių vykdomais mokslo darbais;

5) prisidėti prie Lietuvos visuomenės pilietinio ir patriotinio ugdymo.

Per nepilnus dvejus metus asociacija parengė tris paraiškas ir sėkmingai įgyvendino du projektus. Asociacijos nariai kviečiami tikslinei veiklai, t.y. atsiradus konkrečios projektinės veiklos galimybėms.

Konferenciją filmavo neseniai savo trijų metų veiklos sukaktį pažymėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių internetinė televizija. Su konferencijos vaizdo įrašu galima susipažinti internete: www.internetinetv.lt

3. Konferencijos pranešimai skelbiami plačiajai visuomenei skirtame Lietuvos žemės ūkio universiteto žurnale "Žemės ūkis. Verslas":

2010 m. spalio mėn. 10 (961) numeryje išspausdinti du pranešimai:

- projekto vadovo doc. dr. Jono Jasaičio „Jono Prano Aleksos 3-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“ (4-7 psl.);

- Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. Valentinos Ratkevičienės pranešimas „Lietuvos kaimas ekonominės krizės sąlygomis“ (7-9 ir 38-43 psl.);

2010 m. lapkričio mėn. 11 (962) numeryje išspausdinti 3 pranešėjų straipsniai:

- Socialinių tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojos, dr. Anelės Vosyliūtės pranešimas „Kaimas: erdvė ir žmogus“ (4-9 ir 44-45 psl.)

- Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų dr. Girmantės Jurkšienės ir dr. Aurimo Lisausko pranešimas „Biodujų gamybos iš gyvūnų mėšlo ekonominis potencialas Lietuvoje“ (27-31 psl.)

2010 m. gruodžio mėn. 12 (963) numeryje išspausdintas 6 pranešėjų (prof. Vandos Žekonienės ir kt.) straipsnis „Darnios plėtros galimybės Pagėgių krašte ir Rambyno regioniniame parke“ (32-36 psl).

Žurnalo redakcija išnagrinėjo konferencijos medžiagą ir planuoja su ja supažindinti kituose šio leidinio numeriuose.

V. Dalyvavimas konferencijose, simpoziumuose, seminaruose

1. Jasaitis J. Lietuvos kaimo vizija Europos kontekste. // Mokslinė praktinė konferencija „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Lietuvos žemės ūkio universitetas ir Marijampolės apskrities administracija. 2010 m. vasario 26 d.

2. Jasaitis J. Neurbanizuotų vietovių pokyčiai formuojantis žinių visuomenei.  Mokslinė konferencija, skirta Lietuvos „Žaliosios knygos “ rengimui. Rengėjai: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų skyrius. 2010 m. gegužės 18 d.

3. Jasaitis J. Profesoriaus Jono Prano Aleksos lietuviškojo kaimo vizija globaliųjų pokyčių akivaizdoje. //3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Rengėjai: Šiaulių universitetas, Lietuvos kaimo tinklas. Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 24-25 d.

4. Kriaučiūnienė V., Jasaitis J. Alternatyviosios veiklos plėtra kaimiškosiose vietovėse. //3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Rengėjai: Šiaulių universitetas, Lietuvos kaimo tinklas. Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 24-25 d.

5. Kripaitienė V., Jasaitis J. kaimiškųjų seniūnijų funkcijų pokyčiai, formuojantys žinių visuomenei. //3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Rengėjai: Šiaulių universitetas, Lietuvos kaimo tinklas. Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 24-25 d.

6. Jasaitis J. Antropologiniai atokesnių ir neurbanizuotų vietovių raidos aspektai. //3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Rengėjai: Šiaulių universitetas, Lietuvos kaimo tinklas. Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 24-25 d.

7. Daukšienė J., Jasaitis J. Įsikūrimas Palnosų kaime: naujas senosios sodybos gyvenimas. //3-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Rengėjai: Šiaulių universitetas, Lietuvos kaimo tinklas. Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 24-25 d.

8. Jasaitis J. Neurbanizuotų ir atokesnių (Hinterland), žemo urbanizacijos lygio vietovių vaidmens pokyčiai poindustrinėje visuomenėje. Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija. Vytauto Didžiojo universitetas, 2010 m. lapkričio 26 d.

VI. Edukacinė veikla

1. Surengta 8-oji foto darbų paroda, kurioje pateikti ekspedicijos į Punsko valsčiuje Petro Lukoševičiaus atkurtą senovinę prūsų – jotvingių gyvenvietę ir Lietuvos lankytinų vietų (Anykščių, Molėtų bei Ukmergės rajonuose) vaizdai. Eksponuojama 30 stendų SMF II korpuso antrajame aukšte.

2. Parengta 14 stendų, kuriuose užfiksuoti Lietuvos istorijos ir kultūros paminklai. Eksponuojama SMF II korpuso pirmajame aukšte.

3. Parengta kilnojamoji foto darbų paroda, skirta kaimo plėtros tematikai (10 stendų)

4. Parengta kilnojamoji foto darbų paroda „Lietuvos lankytinos vietos“ (12 stendų)

5. Parengtas ir į kompaktinį diską įrašytas Lietuvos žemės ūkio ministerijos pranešimų rinkinys (2006-2010). Jame sukaupti: Lietuvos ŽUM strateginės plėtros planai, direktyviniai dokumentai, pranešimai spaudai ir publikacijos apie kaimo plėtrą. Rinkinys pastoviai papildomas naujais pranešimais. Fondu gali naudotis universiteto dėstytojai, tyrėjai ir studentai, rengdami baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus, planuodami savo tyrimus bei analizuodami jų duomenis. 2011 m. pradžioje šį rinkinį sudarė 2772 psl. Per 2010 metus rinkinys papildytas 531 psl.

6. Centre kaupiama mokslinė ir mokomoji literatūra bei kita studijų procesui reikalinga medžiaga: knygos, kompaktiniai diskai, konferencijų medžiaga ir kt.

Kadangi centras neturi etatinių darbuotojų, visa jo tiriamoji bei šviečiamoji veikla organizuojama pasitelkus projektinėje veikloje dalyvaujančius Socialinių mokslų fakulteto dėstytojus ir studentus, ruošiančius baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus bei rengiančius pranešimus studentų mokslo darbų konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams.

Rengiant projektus ir organizuojant bei viešinant centro renginius aktyviai prisidėjo:

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė dr. Rasa Balvočiūtė,

Vadybos katedros docentas, dr. Kęstutis Ališauskas, Viešojo administravimo katedros docentas, dr. Rimantas Krankalis, Gamtos mokslų fakulteto profesorius, habil. dr. Ramutis Klimas, Botanikos sodo direktorė, profesorė, habil. dr. Asta Klimienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja, profesorė, dr. Vilma Atkočiūnienė, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedros vedėja, docentė, dr. Daiva Janavičienė, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros vedėja, profesorė, dr. Angelija Bučienė, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto dekanas, profesorius, habil. dr. Petras Grecevičius, Vilniaus Pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, dr. Valentina Ratkevičienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius, dr. Vladimiras Gražulis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja, dr. Ina Skurdenienė, Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos pirmininkė Aušra Maslauskaitė, Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto lektorė, dr. Daiva Šeškauskaitė, Socialinių tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Anelė Vosyliūtė, Latvijos Žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, habil. dr. Voldemars Strikis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, LMA akademikas, profesorius, habil. dr. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro profesorius, habil. dr. Antanas Svirskis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties direktorė, dr. Stanislava Maikštėnienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė, dr. Rasa Melnikienė, Lietuvos žemės savininkų asociacijos tarybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Nagulevičius, Pasaulio Aleksų istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa, Lietuvos žemės ūkio universiteto žurnalo „Žemės ūkis. Verslas“ redaktorius, rašytojas Kazys Požėra ir kt.

Visokeriopą paramą Kaimo plėtros tyrimų centrui suteikė Šiaulių universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius, profesorius, dr. Teodoras Tamošiūnas, Socialinių mokslų fakulteto dekanas, docentas, dr. Gintaras Šaparnis, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, docentas, dr. Antanas Bučinskas

VII. Ekspertinė ir visuomeninė veikla

1. Nuo 2009 m. gruodžio 16 d. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius yra išrinktas Lietuvos kaimo išlikimo tarybos vicepirmininku.