SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO ISTORIJA

Bendra informacija

1992 metais Kauno Technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto dekano Vinco Lauručio iniciatyva pradėta svarstyti galimybė dėl naujų studijų programų įdiegimo. Fakulteto tarybai pritarus, priimtas sprendimas organizuoti biznio administravimo specialybės studijas. Tokių studijų poreikis tiek Šiaulių mieste, tiek visame Lietuvos Šiaurės Vakarų regione buvo akivaizdus, nes jaunimo susidomėjimas jomis augo, o priėmimas į šias studijas Lietuvos didžiųjų miestų universitetuose buvo ribotas. Jaunuoliai iš šio regiono, dėl ekonominių priežasčių negalėdami išvažiuoti studijuoti į kitus miestus, prarasdavo galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Šios situacijos suvokimas ir atsakomybė už jaunimo padėtį šiame regione vertė fakulteto vadovybę skubiai priimti sprendimą. 

Įgyvendinti šį sumanymą nebuvo lengva. Kauno technologijos universiteto Senatas tokiam projektui pasipriešino ir neleido Šiauliuose organizuoti šios specialybės studijų. Dekanas Vincas Laurutis ieškojo galimų šios problemos sprendimo būdų. Vienas jų, kurį pasirinko dekanas, iš tiesų buvo netradicinis ir juridiniu požiūriu gana sudėtingas. Dekanas kreipėsi į Šiaulių pedagoginio instituto rektorių A.Gudavičių siūlydamas bendradarbiauti, steigiant šios specialybės studijas mūsų mieste. Esmė buvo ta, kad į biznio administravimo specialybę priimti studentai juridiškai būtų pripažinti ŠPI studentais, o faktiškai studijų procesą organizuotų KTU Šiaulių fakultetas pagal KTU patvirtintas šios specialybės studijų programas. 

1992m. birželio mėn. 10d. pasirašyta sutartis tarp Šiaulių pedagoginio instituto rektoriaus A.Gudavičiaus ir KTU Šiaulių fakulteto dekano V.Lauručio, kurioje buvo numatyta nuo 1992m. rugsėjo 1d. priimti 50 studentų į mokamų biznio administravimo specialybės studijų pirmąjį kursą. Sutartyje numatytos tokios sąlygos:

1. Studijoms naudoti ŠPI ir KTU ŠF materialinę bazę ir remtis jų moksliniu pedagoginiu personalu;
2. ŠPI įsipareigojo organizuoti humanitarinių mokslų studijas, o KTU ŠF techninių ir specialybės dalykų studijas; Studijos mokamos.
3. Mokesčio suma vienam studentui per semestrą 5000 rublių.

Studijoms organizuoti paskirti ŠPI prorektorius mokymo reikalams doc. V. Bikulčius ir KTU ŠF dėstytoja L. Juozaitienė. 

Nauja specialybė nuo jos įsteigimo dienos turėjo dvigubą pavaldumą, tai yra buvo dviejų "tėvų" priežiūroje. Biznio administravimo specialybės studijų organizavimu, jos perspektyviniu ir einamuoju planavimu, materialine baze bei studijų kokybe rūpinosi Šiaulių fakulteto dekanas V.Laurutis, o formalų administravimą vykdė ŠPI Pedagogikos fakulteto dekanas S.Tumėnas. Šis bendradarbiavimas vyko labai sėkmingai, iškilus problemoms, dekanas S.Tumėnas buvo visada pasiruošęs padėti, priimdavo dalykiškus sprendimus, bet smulkmeniškai mūsų neglobojo ir leido dirbti savarankiškai 

Nauja, neįprasta, daug žadanti ir perspektyvi specialybė iš karto patraukė abiturientų dėmesį ir į šių studijų mokamas vietas buvo pateikta daugiau nei šimtas abiturientų prašymų iš Šiaulių ir kitų artimesnių rajonų, iš kurių į pirmo kurso mokamas (pirmą kartą fakultete) studijas buvo priimti 56 studentai, iš jų net 52 merginos. 

1992 metų rugsėjo 1 dieną į vyrišką beveik pusės tūkstančio KTU Šiaulių politechnikos fakulteto studentų būrį įsijungė 52 merginos. Taip, šio fakulteto tiek studentų, tiek dėstytojų kolektyve baigėsi vyrų hegemonija. Ne visi fakulteto darbuotojai teisingai suprato ir palankiai vertino įvykusias permainas, nes iki tol ramus ir įprastu ritmu vykstantis vidinis fakulteto gyvenimas tapo dinamiškas ir sunkiai prognozuojamas, todėl kai kam reikėjo mokytis su tuo susitaikyti. 

Į pirmą biznio administravimo specialybės kursą įstojo daug aktyvių, labai gabių, išradingų studentų, kurie ne tik rimtai gilinosi į studijas, bet ir norėjo išsikovoti fakultete sau vietą "po saule", išreikšti save ir kartu paįvairinti studentišką gyvenimą. Jie, užuot integravęsi į veikusius inžinerinių specialybių studentų klubus, kūrė savo, naujus. 

Būsimi verslininkai įkūrė studentų klubą "Kablys", kurio pavadinimas tarsi išreiškė verslininkams būdingą "kibumą", jų norą kopiant aukštyn "kabintis", laikytis. Studentiškas gyvenimas fakultete pagyvėjo, studentai organizuodavo konkursus, diskotekas, vakarus, šventes. Tarp studentų vyko akivaizdi konkurencija, kuri ir buvo inžinerinių specialybių studentų klubų veiklos motyvu. 

Studentų klubas "Kablys" veikė, kol studijavo pirmosios verslininkų laidos studentai. Per visus studijų metus aktyvi buvo šio klubo prezidentė Gitana Navickaitė, klubo tarybos narės Lina Uleckaitė, Giedrė Ramonaitė, Regina Mendelytė, Lina Matkevičiūtė ir kt. 

Pirmieji darbo metai buvo sunkūs, bet labai įdomūs, nes reikėjo viską kurti iš naujo. Per juos net fakulteto skeptikams tapo aišku, kad teisingas sprendimas dėl šios specialybės buvo priimtas laiku, kad būtina toliau kryptingai dirbti, tobulinant studijų procesą bei sąlygas, kuriant teigiamą šios specialybės įvaizdį. 

1993 - 1994 metais konkursas į naują specialybę dar išaugo. Buvo priimti 64 studentai - 26 į valstybines vietas ir 38 į papildomas vietas, iš jų 17 vaikinų. Palyginti mažą vaikinų skaičių nulėmė tai, kad vidurinėse mokyklose merginų mokymosi rezultatai daug aukštesni nei vaikinų, todėl, esant dideliam konkursui, jos laimėjo. Studentai, nepatekę į šią specialybę, papildė kitų specialybių studentų sąrašus. Iš viso jau buvo 125 studentai - būsimi verslininkai. 

Biznio administravimo specialybės pirmųjų kursų studijų programose daugiausia laiko buvo skiriama užsienio kalbų mokymui, informatikai, matematikai. Numatyta, kad šios specialybės studentai turi gerai mokėti dvi užsienio kalbas, nes būtent jiems teks dirbti tarptautiniame versle. Labai atsakingai šioms studijoms buvo parenkami dėstytojai, nes tai buvo pirmosios mokamos studijos ir svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti gerą naujų studijų kokybę. 

Užsienio kalbų šios specialybės studentus mokė dėstytojai, atvykę iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Taikos korpuso savanoriai iš JAV, Pedagoginio instituto dėstytojai. Užsienio kalbų studijų ciklą labai nuoširdžiai, su didžiule kantrybe ir atsakomybe organizavo Užsienio kalbų katedros vedėjas J. Žilinskas. Matematiką dėstė tuo metu jau Kaune dirbantis dėstytojas J. Augutis, turėjęs darbo patirtį su analogiškos specialybės studentais, informatikos dėstymą organizavo Šiaulių fakulteto prodekanas M.Bernotas, dailės istoriją dėstė žinomas mieste dailėtyrininkas prof. V.Rimkus, civilizacijos istoriją skaitė ŠPI docentas J. Sireika, biznio įvadą - L. Juozaitienė. 

Palaipsniui į darbą įsijungė ir kiti dėstytojai: marketingo ir vadybos kursus parengė doc. G. Vaičiūnas, mikroekonomikos ir finansų - doc. J. Klebanovas, apskaitos kursą skaitė D. Bendikienė, pradėjo dirbti ir Pedagoginio instituto Ekonomikos katedros docentai A. Norkuvienė, V. Kazakevičius, Z. Tamašauskienė. 

Į studijų procesą noriai ir aktyviai įsijungė miesto verslo struktūrų bei juos aptarnaujančių organizacijų atstovai. Studentams paskaitas skaitė Šiaulių banko darbuotojai, Amatų, pramonės ir prekybos rūmų direktorius, finansų įmonių makleriai, savivaldybės darbuotojai, įmonių vadovai, verslininkai, įgiję išsilavinimą užsienio universitetuose. Integravus bendras mieste dirbančių įvairių specialistų pastangas, buvo sudaryta galimybė studentams plačiau susipažinti su konkrečia verslo aplinka bei esančiomis problemomis Šiaulių mieste. Kita vertus, verslo visuomenė galėjo išsamiai susipažinti su studijų procesu ir savo potencialiais būsimaisiais darbuotojais dar jų studijų metu. Tokio bendradarbiavimo dėka buvo įdarbinta daug studentų. 

1994 m. Kauno technologijos universiteto Senatas leido organizuoti šias studijas Šiaulių fakultete. De facto padėtis buvo įteisinta de jure. Todėl 1994 - 1995 m.m. priėmimą į biznio administravimo specialybės studijas organizavo jau abi Šiaulių aukštosios mokyklos. Tradiciškai dvi grupes priėmė ŠPI ir dar dvi dieninio skyriaus ir vieną vakarinio skyriaus grupę - KTU Šiaulių fakultetas. Tuo metu mieste jau buvo akivaizdus tokių vakarinių studijų poreikis, nes anksčiau baigę studijas ir kitokį išsilavinimą turintys žmonės neturėjo jokios galimybės vietoje persikvalifikuoti arba įgyti naują specialybę, derindami darbą ir studijas. 

Pagal sutartį su ŠPI kuruoti abiejų aukštųjų mokyklų biznio administravimo specialybės studentus vėl buvo patikėta vyr. asist. L. Juozaitienei. Technologijos fakultete ši specialybė buvo priskirta Bendrųjų disciplinų katedrai, kuriai vadovavo doc. V. Tričys. Iš viso buvo jau per du šimtus studentų. 

Daugeliui miestiečių buvo nesuprantama viena įdomi detalė - kodėl studentams, klausantiems tų pačių paskaitų ir kartu sėdintiems auditorijose, bus įteikti skirtingi diplomai: vieni gaus ŠPI diplomą, įgyję verslo administravimo, o kiti - KTU diplomą, įgiję biznio administravimo specialybės bakalauro kvalifikaciją, ir kodėl jų specialybė vadinasi skirtingai. O atsakymas buvo paprastas: ŠPI humanitarai, rūpindamiesi lietuvių kalbos grynumu, nesutiko įsileisti svetimžodžių, kurie buvo vartojami Kauno technologijos universitete. 

1994 m. rugsėjo mėnesį dirbti vienam semestrui su šios specialybės studentais į Šiaulius atvyko JAV Mičigano universiteto marketingo ir logistikos profesorius Edvardas Jakubauskas. Jis paskaitas skaitė anglų kalba ir buvo patenkintas studentų žiniomis bei darbu, aukštai įvertino jų bendrą pasirengimą.

Vadybos katedros įsteigimas

Šios specialybės populiarumas vis didėjo, kasmet buvo sulaukiama daugiau stojančiųjų tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek į papildomas mokamas studijų vietas. Taigi, išaugus studentų skaičiui, padidėjo ir darbuotojų skaičius šioje katedroje. Atsirado prielaidos steigti fakultete naują katedrą, kuri būtų atsakinga už verslo administravimo specialybės studentų rengimą. 1995 m. buvo parengtas mokslo grupės "Verslo vadyba ir darbo rinka" pagrindimas, kuris buvo apsvarstytas fakulteto taryboje ir KTU rektorate. Tų pačių metų birželio mėn. 15 d. mokslo grupė buvo patvirtinta KTU Senate. Ją sudarė: docentai daktarai G. P. Vaičiūnas (vadovas), J. Klebanovas, V. Tričys, A. Norkuvienė, Z. Tamašauskienė, vyr. asistentės L. Juozaitienė, S. Žičkienė. 

Patvirtinus mokslo grupę, doc. dr. G. P. Vaičiūnui buvo pavesta parengti Vadybos katedros steigimo pagrindimą, kuriam KTU Senato posėdyje buvo pritarta. Mokslinio tyrimo darbams ekonomikos ir valdymo srityse skatinti bei verslo studijoms organizuoti 1995 m. spalio mėnesio 5 dieną įsteigta Vadybos katedra. 

Laikinai eiti šios katedros vedėjo pareigas buvo patikėta doc. dr. G. P. Vaičiūnui, kuris vėliau buvo išrinktas katedros vedėju. Į Vadybos katedrą dirbti perėjo šie darbuotojai: doc. dr. J. Pacevičius, vyr. asist. L. Juozaitienė, vyr. asist. S. Žičkienė, asist. D. Bendikienė, asist. A. Dayringer, asist. M. Jurgelevičienė, asist. L. Mackevičius, asist. N. Drozdova, asist. D. Margauskaitė. Jiems talkino raštvedė R.Kasperavičienė. Iš kitų institucijų katedroje dirbo šie darbuotojai: doc. dr. A. Norkuvienė, doc. dr. V. Rimkus, dr. vyr. asist. J. Švambarytė, asist. G. Armanavičius. Katedra kuravo 242 studentus, iš kurių 175 mokėsi dieniniame skyriuje, o 67 - vakariniame. 

Nuo 1995 m. rugsėjo mėnesio 1 dienos suderinus su KTU Vadybos fakultetu, buvo pradėti rengti gamybos vadybos specialistai. Į šią specialybę buvo priimami inžinerines specialybes baigę bakalaurai. Jie, studijuodami tik specialybės dalykus, per vienerius metus galėjo įgyti vadybos bakalauro kvalifikaciją. Pirmoji gamybos vadybos bakalaurų laida buvo išleista 1996 metais. 

1996 metais Vadybos katedra parengė magistro studijų programą. 1997 metais į šios studijų programos vadybos specialybę buvo priimta 18 bakalaurų. Magistro studijų proceso organizavimui buvo pakviesti kitų aukštųjų mokyklų profesoriai: iš Vilniaus universiteto - prof. habil. dr. S. Martišius, prof. habil. dr. L. Simanauskas, prof. habil. dr. J. Mackevičius, prof. habil. dr. V. Vaškelaitis, iš Kauno technologijos universiteto - prof. dr. B. Martinkus, doc. dr. R. Virvilaitė, doc. dr. V. Bartosevičienė, iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto - doc. dr. O. A. Pabedinskaitė. 

Vadybos katedrai buvo labai svarbu turėti savo darbuotojų, dirbančių Šiaulių mieste. Nuo 1997 metų buvo pakviesti dirbti vyr. asist. dr. E. Svirskis, vyr. asist. dr. J. Daukšas, o nuo 1998 metų rugsėjo mėnesio 1 dienos - vyr. asist. dr. A. Monkevičius. Be to, buvo pakviesti dirbti dėstytojais atskirų organizacijų vadovai bei geriausi specialistai: A. Vasiliauskas, H. Oseckis, R. Klusienė, J. Stankevičienė, D. Šavareikienė, V. Nekrašas bei magistrai M. Kriaučionienė, A. Mikalauskienė. 

1995 - 1998 metais vadybos katedroje dirbo JAV Taikos korpuso savanoriai verslo administravimo magistrai A. Dayringer ir R. Kroenke, kurie suteikė studentams puikią galimybę tarptautinio marketingo, marketingo tyrimų, personalo vadybos, biznio komunikacijų, turizmo įmonių administravimo ir biznio informatikos dalykų paskaitų klausyti angliškai. Katedros darbuotojai atliko mokslinius tyrimus tema "Darbo rinkos formavimasis Šiaulių mieste 1996 - 2005 metais". Į mokslinius tiriamuosius darbus buvo įtraukiami ir studentai. 1998 metais 16 ketvirto kurso studentų atliko pieno produktų rinkos tyrimus Šiauliuose. Nuo 1994 metų kasmet organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, kuriose perskaitoma po keliolika pranešimų.

2000 m. birželio mėn. Vadybos katedros vedėju paskirtas G. Šaparnis, kuris 2000 m. lapkričio mėn. apsigynė Socialinių mokslų krypties daktaro disertaciją tema "Kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas, diagnozuojant mokyklos vadybą nestandartizuotu atviro tipo klausimynu".

Fakultete vyko itin sparti ir visapusiška Vadybos katedros plėtra. Didėjo katedros kuruojamų programų skaičius. Šioje katedroje buvo parengta ir Viešojo administravimo studijų programa, įgyvendintos penkios verslo administravimo bakalauro studijų programos specializacijos, šešios  vadybos magistratūros specializacijos. Katedroje didelis dėmesys kreipiamas mokslinei veiklai skatinti, darbuotojų kvalifikacijai kelti. Apgintos dvi daktaro disertacijos (J. Stankevičienė, S. Žičkienė), sėkmingai dirba jauni doktorantai (R. Tijūnaitienė, J. Staponkienė, M. Damkuvienė, E. Petukienė, L. Bivainienė). Didėja katedros darbuotojų mokslinės produkcijos apimtys. Leidžiamos monografijos, vadovėliai, mokomosios knygos. Dėstytojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose tiek Lietuvoje, tiek kitų šalių universitetuose. Daug dėstytojų aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje.

Vadybos katedra per 10 gyvavimo metų tapo didžiausia katedra Šiaulių universitete. Šiuo metu katedroje dirba 65 mokslo darbuotojai. Katedra atsakinga už verslo administravimo studijų programą, kuri skirta vadybos specialistams parengti ir yra orientuota į studentų studijas pagal atskiras veiklos funkcijas (apskaita, ekonomika, finansai, marketingas, vadyba), arba veiklos sritis (smulkiojo verslo administravimas, paslaugų vadyba, turizmo ir poilsio organizavimas). Pagal šią programą ugdomi gebėjimai administruoti verslą, studentai supažindinami su Lietuvos ir tarptautine verslo aplinka, mokomi, kaip ieškant optimalių sprendimų, naudotis analizės metodais. Verslo administravimo specialybės studijų programa  kiekvienais metais atnaujinama, įtraukiami nauji moduliai.

Ekonomikos katedros įsteigimas

Reorganizavus Ekonomikos ir istorijos katedrą, buvusią Šiaulių pedagoginiame institute, kuriai vadovavo ilgametis pedagoginio instituto rektorius, prof. V. Bendikas, 1997 m. įkurta savarankiška Ekonomikos katedra, vadovaujama doc. dr. Z. Tamašauskienės. Įkūrus Šiaulių universitetą, ji buvo perkelta į Technologijos fakultetą ir nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 21 d. buvo Technologijos fakulteto padalinys. 

Katedroje rengiami ekonomikos mokslo bakalaurai, kurie įgijo finansų ir bankininkystės bei ekonominės analizės specialybes. Pirmieji studentai į šią specialybę buvo priimti 1997 metais. 

1997 - 1998 mokslo metais katedroje dirbo: prof. habil. dr. A. Šileika, doc. dr. V. Kazakevičius, doc. dr. A. Norkuvienė, doc. dr. Z. Tamašauskienė, asistentai V. Damašienė, P. Pilibaitienė, V. Juškus, A. Rimkevičienė, D. Kiburienė. Katedros dėstytojai skaitė ekonomiką ir verslininkystę grindžiančius bendruosius studijų dalykus ekonomikos, verslo administravimo ir gamybos vadybos specialybių studentams, ekonomikos dalykus kitų fakultetų studentams. Parengė metodinę mokymo priemonę. 

Katedroje dirbo trys mokslinių tyrimų grupės tokiomis temomis: "Europos Sąjunga ir Lietuva" (vadovas doc. V. Kazakevičius), "Įvairių ekonomikos dalykų ryšiai ir jų perimamumas" (vadovė doc. A. Norkuvienė), "Žmogiškasis kapitalas. Darbo jėgos struktūra ir jos kitimo tendencijos Lietuvoje" (vadovė doc. Z. Tamašauskienė). Per pastaruosius dvejus metus buvo paskelbti 7 straipsniai, dalyvauta respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. 1998 metais katedros dėstytojai dalyvavo tarptautiniame konsultaciniame projekte: kartu su amerikiečiais vadybininkais iš Omahos konsultavo tris Šiaulių miesto firmas ekonominiais klausimais. 1997 - 1998 metais katedros dėstytojai dalyvavo amerikiečių ekonominio švietimo tarybos organizuojamoje programoje "Lavink rašančiuosius" (Train the Trainers).

Nuo 1998 m. katedra parengė Ekonomikos studijų programoje naujas specializacijas: finansų ir bankininkystės bei ekonominės analizės ir planavimo. 2005 metais parengta trečia specializacija: tarptautinė ekonomika. 2001 m. pradėtas priėmimas į Ekonomikos magistratūros studijas.

Ekonomikos katedra atsakinga už ekonomikos studijų programas, rengia naujus modulius bei  modulių programas. Universitetinių pagrindinių studijų ekonomikos programa skirta parengti verslo įmonėms ir kitoms organizacijoms kvalifikuotus ekonomistus, gebančius fiksuoti, analizuoti, prognozuoti bei modeliuoti ekonominę veiklą.

Katedroje sparčiai didėja darbuotojų skaičius. Dirba daug naujų dėstytojų, priimami dirbti didelę patirtį turintys mokslininkai bei jauni dėstytojai, kurių nemažai studijuoja doktorantūroje, kelia savo kvalifikaciją kursuose ir pan. Didėja katedros darbuotojų mokslinės produkcijos kiekis. Dėstytojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, spausdina mokslinius pranešimus, vis daugiau išleidžia vadovėlių ir metodinių mokymo priemonių, noriai įsijungia į projektinę veiklą.

Viešojo administravimo katedros įsteigimas

2003 m. birželio 18 d. Šiaulių universiteto Senato nutarimu įsteigta Viešojo administravimo katedra, kuri iš Vadybos katedros perėmė Viešojo administravimo studijų programos kuravimą. Jos vedėja buvo paskirta lektorė Violeta Damašienė.

Viešojo administravimo katedra vienija viešojo administravimo, teisės, edukologijos, politologijos bei sociologijos krypčių mokslo ir pedagoginius darbuotojus. Skirtingų mokslo krypčių integravimas duoda naudą tiek studijų proceso organizavimui, tiek ir mokslo tiriamajai veiklai.

Nuo 2004 m. kovo 15 d. katedrai vadovauja socialinių mokslų daktarė doc. Diana Šaparnienė.

Katedra sparčiai auga. Jei 2003-2004 m. m. katedrai buvo skirta 5,3 etato, 2004-2005 m. m. – 9,5 etato, tai 2005-2006 m. m. katedra užaugo iki 14,2 etatų ir dirba per 20 dėstytojų. Vienas iš pagrindinių katedros prioritetų – mokslo personalo augimas. Katedros pedagoginis personalas ne tik skaito paskaitas studentams, bet ir dalyvauja mokslinėje ir metodinėje veikloje. Minėta veikla atsispindi mokslinėse publikacijose bei metodinių priemonių publikavimu.

Per trejetą viešojo administravimo studijų programos gyvavimo metų padidėjo ir bendras studentų skaičius. Stojančiųjų į šią programą konkursas nuolat didėja. 2004 metais Šiaulių universitete Viešojo administravimo studijų programa pagal priėmimo konkursą buvo pirmoje vietoje.

2004 m. spalio mėn. 5 d. Viešojo administravimo studijų programą vertino Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinis auditas. Ekspertai dalyvavo susitikimuose su fakulteto bendruomenės nariais (administracija, dėstytojai, studentai) bei būsimais darbdaviais. Ekspertai siekė išsiaiškinti Socialinių mokslų fakultete vykdomos viešojo administravimo studijų programos kokybę. Išorinio audito ekspertinio vertinimo išvada – akredituoti Viešojo administravimo bakalauro studijų programą be išlygų.

2004 m. lapkričio 29 d. katedros posėdyje patvirtinta magistratūros studijų vadybos programos nauja specializacija – viešasis administravimas. 2005-2006 m. m. į šią studijų programą priimti pirmieji 15 studentų.

Įstojusieji į viešojo administravimo bakalauro studijas nuo trečiojo kurso gali pasirinkti šias specializacijas: Viešojo valdymo teisė, Strateginis planavimas, Organizacijų psichologija. Studentai, pasirinkę Viešojo valdymo teisės specializaciją, susipažįsta su viešojo administravimo ir valstybės tarnybos teisinio reguliavimo ypatumais, įgija teisinių žinių, reikalingų dirbant viešojo administravimo institucijose ir valstybės tarnyboje ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Baigę šią specializaciją, studentai gali dirbti viešojo administravimo institucijose bei įstaigose ir bus kompetentingi pagrindiniais valstybės valdymo institucijų ir valstybės tarnautojų teisinio statuso, valstybės tarnybos teisinio reglamentavimo, tarptautinių santykių ir ES teisės principų klausimais.

Socialinių mokslų fakulteto įsteigimas

1998 m. rusėjo 21 d. rektoriaus įsakymu buvo įsteigta Socialinių mokslų fakultetas. Fakulteto dekanu paskirtas doc. G. P. Vaičiūnas. Iki 1999 m. Socialinių mokslų fakulteto buveinė buvo Technologijos fakultete. 1998 - 1999 m. Socialinių mokslų fakultetui perduoti "Nuklono" administraciniai pastatai, kurie per šį laiką buvo rekonstruoti ir pritaikyti studijoms. Šį darbą sėkmingai atliko prodekanas doc. A. Monkevičius ir ūkio darbų vedėjas B. Eičas. 1999 m. rugsėjo 1 d. įvyko oficiali Socialinių mokslų fakulteto rūmų atidarymo ceremonija. 

2000m. kovo 29 d. rektoriaus įsakymo socialinių mokslų fakulteto dekanu buvo paskirtas doc. A. Monkevičius. 2000 m. balandžio mėn. dieninio skyriaus prodekane buvo paskirta vyr. asist. L. Juozaitienė, vakarinio - asist. R. Tijūnaitienė. 2000 m. spalio mėnesį doc. A. Monkevičius kaip socialliberalų remiamas kandidatas buvo išrinktas į LR seimą, o ilgai netrukus - paskirtas Lietuvos mokslo ir švietimo ministru. 2000 m. spalio 19 d. rektoriaus įsakymu nauju Socialinių mokslų fakulteto dekanu paskirtas doc. dr. T. Tamošiūnas.

2000 m. Socialinių mokslų fakultete įkurtas Vadybos ir inovacijų centras, kurio vadovu paskirtas asist. St. Gerdvila.

2001 m. lapkričio mėn. į fakultetą persikėlė Socialinių tyrimų centras, kuriam vadovavo dr. J. Ruškus.

2001 m. įsteigti Užsienio ryšių skyrius ir Profesinės karjeros centras, kurie 2002 m. rugsėjo mėn. sujungti į Socialinės partnerystės centrą.

2002 m. sausio 8 d. fakulteto trečiojo aukšto patalpose įrengta ir atidaryta moderni, erdvi, kompiuterizuota biblioteka.

2002 m. rugsėjo 4 d. Socialinių mokslų fakulteto bazėje įsikūrė viešoji įstaiga Mokslo ir technologijų parkas.

2005 m. rugsėjo 1 d. iškilmingai atidarytas Socialinių mokslų fakulteto II korpusas.

2005 m. rugsėjo 30 d. pritarus Socialinių mokslų fakulteto Tarybai įsteigtas Viešųjų ryšių centras, direktorė asist. L. Bivainienė. Centro tikslas - plėtoti bei aktyvinti viešuosius ryšius ir socialinę partnerystę su viešosios informacijos rengėjais ir platintojais, verslo, viešojo valdymo, visuomeninėmis organizacijomis.

2005 m. lapkričio 7 d. Socialinių mokslų fakulteto Ryšių ir plėtros prodekanu paskirtas doc. dr. H. Karpavičius. Veiklos sritis - Socialinių mokslų fakulteto ryšiai ir plėtra.

2005 m. lapkričio 7 d. fakultete atidarytas pirmasis Lietuvoje universiteto Vaikų priežiūros centras, skirtas 3 - 12 metų amžiaus vaikams. Šis centras atidarytas vykdant ES iniciatyvos EQUAL projektą "Šeimos planeta: šeimai palanki organizacija".

2005 m. lapkričio 8 d. savo veiklą pradėjo Kaimo plėtros tyrimų centras, direktorius doc. dr. J. Jasaitis. Centro tikslas - analizuoti naujausius ekonominius ir socialinius pokyčius Lietuvos kaimiškose vietovėse, rengti pasiūlymus šių vietovių plėtrai spartinti, konsultuoti kaimo bendruomenes, dalyvauti rengiant Šiaulių plėtros iki 2020 m. strategiją ir kt., telkti mokslo darbuotojus, besidominčius šiuolaikinėmis kaimo gyventojų problemomis.

2005 m. gruodžio 15 d. įsteigtas Interaktyvių studijų centras, direktorius asist. A. Rakickas. Centro tikslas - vykdyti interaktyvius mokymus, grindžiamus praktinės ekonominės-vadybinės veiklos imitavimui, naudojant šiuolaikines informacinių technologijų programas, siejant tradicinius mokymo metodus su studentų praktine veikla.

2006 m. sausio 16 d. įkurtas Ekonominių tyrimų centras, direktorė dr. D. Cibulskienė. Centro tikslas - organizuoti ir vykdyti ekonominius taikomuosius tyrimus, orientuotus į Lietuvos bei atskirų jos regionų ir jų verslo subjektų ekonominių problemų sprendimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendros rinkos reikalavimų kontekstą.

2006 m. vasario 14 d. atidarytas Studijų kokybės vadybos centras. Centro tikslas - kurti studijų kokybės gerinimo Socialinių mokslų fakultete modelį, atsižvelgiant į europines aukštojo mokslo ir studijų vystymosi dimensijas, diegti ir plėtoti studijų kokybės stebėsenos sistemą fakultete, formuoti dėstytojų kompetencijos aplanką, organizuojant arba rengiant seminarus, mokymus, diskusijas, apskrituosius stalus studijų kokybės gerinimo klausimais.

Paskutiniaisiais metais vyksta labai sparti fakulteto plėtra: didinamas studijų programų skaičius, studentams siūloma didesnė studijų formų įvairovė, kiekvienoje studijų programoje didėja specializacijų skaičius. Naujos specializacijos siūlomos atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, į naujus darbdavių poreikius.

Itin sparčiai plečiami moksliniai ir dalykiniai ryšiai su kitais Lietuvos bei užsienio universitetais. Bendradarbiavimo sritys įvairios: tarptautinės konferencijos, dėstytojų stažuotės, studentų mainų programos, bendri projektai. Ypač glaudžius ryšius fakultetas palaiko su Šveicarijos Friburgo universitetu, JAV Nebraskos universitetu, Baltarusijos Gardino universitetu, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Vadybos ir Socialinių mokslų fakultetais, KTU Panevėžio instituto Vadybos fakultetu, Latvijos Žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetu, Fakultetas dalyvauja tarptautinėse programose: Leonardo da Vinči, Phare, Socrates, vyksta studentų, doktorantų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų akademiniai mainai, stažuotės ir kt.

Socialinių mokslų fakulteto prioritetinės kryptys yra mokslas, projektinė veikla ir studijos. Fakultetas ypač aktyviai įsijungė į regioninių problemų sprendimo procesus. Dalyvauja rengiant apskrities, miestų bei rajonų strateginius plėtros planus, vykdo mokymo projektus, rengiasi kurti Darnios plėtros institutą. Fakulteto mokslininkai kaip ekspertai aktyviai dalyvauja sprendžiant Šiaulių miesto švietimo, ekonomikos, socialines problemas, skatina mokslo ir praktikos integraciją.

Fakultetas nuolat plėtoja Socialinės partnerystės ryšius. Fakultetas turi 23 socialinius partnerius Vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su Šiaulių Pramonininkų asociacija, Šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmais, Šiaulių Verslo inkubatoriumi, AB "Šiaulių stumbras", UAB "Rūta", UAB "Putokšnis", AB "Gubernija", AB "Vilniaus Bankas", AB "Šiaulių bankas", AB "Venta", AB "Neaustinės medžiagos", TŪB "Salda" ir kt.

Fakultete įgijus bakalauro kvalifikacinį laipsnį, galima toliau tęsti magistratūros ir doktorantūros studijas Šiaulių universitete arba kitose aukštosiose mokyklose. Fakulteto absolventai sėkmingai dirba pramonės ir verslo struktūrose, bankuose, aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose.