Šiaulių universitetas, bendradarbiaudamas su Latvijos mokslininkais, imasi spręsti ekologiško šildymo iššūkius bei propaguoti biokuro auginimą ir naudojimą energijai gaminti. Lietuvai ir kitoms Europos šalims, nuolat susiduriant su brangaus ir aplinką teršiančio kuro tiekimo problemomis, ypač svarbu ieškoti ekologiškų, efektyvių ir taupių energijos gavimo sprendimų. Energijos išgavimas Lietuvoje ir Latvijoje didele dalimi priklauso nuo importuojamo kuro, o jį tiekiančios šalys gali įtakoti ekonominį abiejų šalių vystimąsi.

Naftos ir natūralių dujų išteklių išeikvojimas bei jų kainų augimas didina medienos naudojimo katilinių kurui paklausą. Todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos išteklių bazės plėtojimui. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas gali mažinti šalies energetinę priklausomybę nuo naftos ir dujų importo bei sudaryti galimybę mažinti energijos pagaminimo kaštus. Ūkininkai, verslininkai ir miestų šiluminių katilinių vadovai yra kviečiami plėtoti ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos verslą, taip išplečiant galimybes pakeisti naftą ir dujas energijos gavimo procesuose. Tačiau Lietuvos ir Latvijos ūkininkai šioje srityje dar stokoja žinių apie greitai augančių medžių rūšis, tinkamas energetiniam miškui auginti, kokios dirvos geriau tinka vienai ar kitai medžių rūšiai, kaip prižiūrėti naujai įveistas plantacijas, kada ir kuo galima tręšti energetinį mišką ir t.t. Todėl būtina sukurti tinkamas sąlygas pradėti aktyviau plėtoti energetinio miško auginimo verslą, o žaliosios energijos gamintojams teikti metodinę paramą.

Šiaulių universitete pradedamas vykdyti naujas LatLit programos projektas Atsinaujinančių energijos išteklių bazės išplėtimas ir aplinkosaugos būklės gerinimas (Development of Renewable Energy Resources and Improvement of Environmental Conditions. ENECO. Projekto numeris – LLIV-254). Pagrindinė projekto idėja yra ūkininkų ir verslininkų aplinkoje didinti greitai augančių energetinių želdinių populiarumą Lietuvoje ir Latvijoje, atlikti su tuo susijusius mokslinius tyrimus ir teikti metodinę pagalbą apie tokio kuro auginimo ir panaudojimo galimybes. Taigi projektas yra ir mokslinis, ir praktinis. Nors idėja kurui panaudoti greitai augančius želdinius (gluosnius, karklus ir kt.) jau naudojama praktikoje (ūkininkams skiriama ES parama, o tose Lietuvos ir kitų šalių žemėse, kurios nėra tinkamos kitoms kultūroms auginti, vis daugiau pradedama auginti energetinio miško), visuomenė, ūkininkai ir verslo pasaulio atstovai dar neturi pakankamai metodinių žinių užsiimti tokia veikla. Be to, Šiaulių ir Latvijos valstybinio žemės ūkio universitetų mokslininkai siekia įvertinti ir tokių želdinių tręšimo biologiškai suyrančiomis atliekomis, medienos pelenais bei dumblo iš miestų nuotekų valyklų galimybes. Tuo būtų sprendžiami mažiausiai du svarbūs klausimai: pigesnės energijos gavimas ir biologiškai suyrančių atliekų panaudojimas.

Projekto tikslas – sukurti tinkamas sąlygas vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinių verslus ir pagerinti su tuo susijusiais aplinkos sąlygas Lietuvos ir Latvijos pasienio regione.

Projekto metu bus siekiama tirti energetinių želdinių (greitai augančių medžių) auginimą ir priežiūrą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais, adaptuotais regionui; tirti miškų dirvožemio tręšimo galimybes, biologiškai suyrančiiomis atliekomis ir medienos pelenais; apmokyti regiono potencialius energetinių želdinių augintojus, ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių atstovus.

Projekto vykdantysis partneris – Šiaulių universitetas, projekto partneris – Latvijos valstybinis žemės ūkio universitetas.

Projekto metu bus parengta galimybių studija dėl energetinių želdinių auginimo regione. Tyrėjai iš Miškininkystės fakulteto (Latvijos valstybinis žemės ūkio universitetas) parengs mokymų medžiagą, ves seminarus ir patarinės ūkininkams dėl greitai augančių medžių auginimo žemės ūkio paskirties žemėse. Tyrėjai iš Technologijos fakulteto (Šiaulių universitetas) analizuos dirvos sudėtį, dumblo iš miesto nuotekų valyklų ir medienos pelenų sudėtį ir jų naudojimo energetinių želdinių tręšimui galimybes. Remdamiesi Latvijos mokslininkų rekomendacijomis, Šiaulių universiteto tyrėjai parengs mokymų medžiagos lietuvišką variantą energetinių želdinių augintojams ir ves seminarus pasienio rajonų potencialiems energetinio miško augintojams.

Projekto tikslinė grupė: 16 asmenų, atsakingų už teritorijų planavimą (po vieną iš kiekvienos projekto teritorijoje esančios savivaldybės), 350 žemės savininkų, 50 darbuotojų iš šilumą ir energiją tiekiančių įmonių.

Projekto tikslinė grupė, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių atstovai projekto metu gaus žinių apie parengiamuosius darbus energetiniam miškui sodinti, miško sodinimo ir priežiūros agrotechnologijas, medienos paruošimą realizuoti, apie ekonomikai ir aplinkai palankų efektą. Projekto metu tikslinei grupei bus sukurtos sąlygos pradėti naują verslą, t.y. užsiimti energetinių želdinių auginimu ir tuo bus prisidedama prie naujų darbo vietų steigimo energetiniam miškui auginti, priežiūrai, medienai tvarkyti ir transportuoti galutiniams vartotojams. Projekto metu parengtos informacinės medžiagos dėka tikslinė grupė bus supažindinama su šiame versle svarbiomis sąlygomis kurti stabilias pajamas.

Projektas parengtas pagal 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 1 prioriteto 1 priemonę – Remti verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtrą.

Projekto biudžetas –  297 890 eurų (85% finansuoja Europos Sąjunga, 15% – nacionalinis bendrafinansavimas). Šiaulių universitetui skiriama suma – 162.750,00 eurų.

Projekto trukmė – 30 mėn.

Projekto vadovas Šiaulių universitete – prof. dr. V. Tričys, ŠU Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinio centro direktorius (tel. nr. 8 41 595 849, el. p.   Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ).

Projektą rengė Šiaulių universiteto Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinis centras ir Projektų vadybos skyrius.