Mokytojų ugdymas
PDF Spausdinti El. paštas

mokytoju_ugdymas_141 Žurnalas „Mokytojų ugdymas" priklauso socialinių mokslų sričiai ir edukologijos krypčiai. Žurnale publikuojami analitinio-teorinio ir empirinio pobūdžio mokslo straipsniai, atstovaujantys socialiniams-humanitariniams mokslams būdingą metodologiją. Publikacijų tematika apima mokytojų ugdymui reikšmingą švietimo ir ugdymo klausimų sferas: nuo edukologijos mokslo tyrimų metodologijos, politinių ir vidinių struktūrinių švietimo sistemos pokyčių, socialinių-kultūrinių reiškinių kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologijos, instrumentiškos problematikos iki edukologijos mokslui bei mokytojo veikos filosofijai ir ugdymo praktikai reikšmingų kultūros reiškinių, įvykių moksle, švietime, ugdymo praktikoje sklaidos.


Humaniškas yra tas žmogus,
kuris būdamas mirtingas ieško Amžino.
A. Einšteinas

Turiu garbės Jums pristatyti periodinį mokslo žurnalą „Mokytojų ugdymas“, kuris įprasmina tęstinių (tarptautinių) mokslinių konferencijų, vykusių Šiaulių universitete 2002–2004 metais, idėjas bei tyrimus mokytojų ugdymo srityse. Pirmųjų dviejų konferencijų, vykusių 2002–2003 m., medžiaga publikuota atskiruose mokslo leidiniuose „Teacher Education In XXI Century: Changing and Perspectives“, kurių apimtis per 300 puslapių. Tai liudija apie šių konferencijų dalyvių skaičių ir mokslinių idėjų mokytojų ugdymo srityje aktualumą bei mokslinį vertingumą.

Pirmosios konferencijos, vykusios 2002 m., „Mokytojų rengimas XXI amžiuje: pokyčiai ir per­spektyvos“ sumanytojas ir organizatorius buvo Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros profe­sorius Vincentas Lamanauskas. Antrąją konferenciją, kuri buvo tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir pirmoji, organizavo Edukologijos fakulteto Edukologijos katedra kartu su Edukacinių tyrimų moks­lo centru. Visos trys konferencijos (2002–2004 m.) vyko bendradarbiaujant su Latvijos mokslininkais: pirmoji – 2002 metais buvo organizuota kartu su Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos akademijos Pedagogikos ir švietimo vadybos fakultetu (Riga Teacher Training and Educational Managment Academy Faculty of Pedagogical and Educational Managment, Latvia). Antroji konferencija (2003 m.) vyko kartu su Rezeknės edukologijos instituto Pedagogikos fakultetu (Rezekne Higher Education Institution Faculty of Pedagogy, Latvia). Trečioji tarptautinė mokslinė konferencija (2004 m.) buvo organizuojama Šiaulių universitete kartu su Liepojos pedagogikos akademijos Pedagogikos fakultetu (Latvija).

Minėtosios tarptautinės konferencijos padėjo užmegzti glaudžius mokslinius ryšius ne tik su Latvijos, bet ir su kitų šalių mokslininkais, tyrinėjančiais mokytojų rengimo, ugdymo, kvalifikacijos ir perkvalifikavimo problemas. Kasmet daugėjo konferencijų dalyvių ne tik iš Pabaltijo (Latvijos, Estijos), bet ir kitų kaimyninių šalių (Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos) mokslininkus. Trečiojoje konferencijoje, vykusioje 2004 m., sulaukėme svečių ir iš Balkanų šalių – Kroatijos A. Strosmaerio Osijeko universiteto. Kasmet mokslinių problemų daugėjo, jų analizė tapo išsamesnė ir kritiškesnė. Moksliniai straipsniai buvo recenzuojami ne tik Lietuvos, Latvijos, bet ir kitų šalių mokslininkų (Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Lenkijos, Ukrainos). Vienas svarbiausių tarptautinių mokslinių konferencijų klausimų – globalizacijos procesai ir mokymo specialistų (mo­kytojų) ugdymas. Visa tai buvo siejama su naujos visuomenės, kaip besimokančios, edukacine kul­tūra, multikultūralizmo ir edukacinio pliuralizmo idėjomis, kurios suaktualino universitetinio ir neuniversitetinio mokytojų rengimo bei mokytojo profesinės veiklos, jo pasaulėjautos ir asmenybės saviugdos pokyčius.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, įvykusioje 2004 metais, buvo sprendžiami panašūs klausimai, pateikti kur kas išsamesni moksliniai pranešimai. Joje pirmą karą dalyvavo LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos skyriaus specialistai (R. Čiužas, M. Brie­dis). Į konferencijos organizavimą ir mokslinių problemų analizę aktyviai įsitraukė ir Šiaulių uni­versiteto Tęstinių studijų institutas (doc. L. Ušeckienė), Edukologijos fakulteto mokslininkai, at­likę tyrimą kartu su Šiaulių miesto savivaldybės skyriumi „Prioritetinės Šiaulių miesto vaikų eko­logijos strateginės kryptys“. Konferencijoje dalyvavo apie 70 mokslininkų iš įvairių šalių, perskai­tyta daugiau kaip 50 pranešimų. Šia konferencija domėjosi ir Šiaulių miesto pagrindinių mokyklų bei gimnazijų mokytojai, aktyviai joje dalyvavo ir kėlė mokytojų ugdymo problemas. Pirmą kartą konferencijoje pranešimus skaitė ir kolegijų dėstytojai (Šiaulių, Marijampolės, Klaipėdos, Pane­vėžio). Konferencijos dalyviai ir organizatoriai nurodė periodinio mokslinio žurnalo „Mokytojų ugdymas“, kuriame būtų nagrinėjamos mokytojų profesinės kaitos ir integracijos į besikeičiančią visuomenę problemos, būtinumą.

Mokytojų ugdymo klausimais Lietuvoje nėra nė vieno žurnalo, nors mokytojų rengimas, kvalifikavimas ir perkvalifivimasis vyksta daugelyje Lietuvos universitetų ir kolegijų. Pastaruoju metu taip pat gana daug mokslinių tyrimų šioje srityje. Todėl palankiausias laikas suburti mokslininkus, dirbančius šioje srityje, sudaryti sąlygas mokslinių idėjų sklaidai.

Pirmajame periodiniame mokslo žurnale „Mokytojų ugdymas“ nagrinėjamos vienos svar­biausių pedagogų ugdymo problemų:

  • mokytojų ugdymas(is) ir edukacinių procesų valdymas žinių visuomenėje;
  • šiuolaikinis mokytojas: asmenybė, savybės, kompetencijos;
  • vaikystės pedagogo ugdymas(is) ir kompetencijos;
  • švietimo tyrimai ir pedagoginės studijos.

Visus straipsnius recenzavo mokslinė redkolegija, kurią sudaro įvairių šalių (Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kroatijos, JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkai) nariai. Dėkoju redkole­gijai už nuoširdžią ir kvalifikuotą mokslinę pagalbą, recenzuojant mokslinius straipsnius, pirmojo žurnalo „Mokytojų ugdymas“ autoriams už puikią mokslinio bendradarbiavimo dvasią ir dialogą, ŠU universiteto rektoriui prof. V. Lauručiui, pro­rektoriui prof. V. Tričiui, Edukologijos fakulteto dekanei doc. A. Gumuliauskienei, Edukologijos katedros vedėjai D. Malinauskienei, ŠU Edukologijos krypties doktorantams (T. Butvilui, L. Gra­jauskui, A. Kazlauskienei, E. Musneckienei, S. Neifachui, E. Šaparnytei), konkrečiais darbais ir idė­jomis prisidėjusiems prie šio žurnalo leidimo.

Žurnalas „Mokytojų ugdymas“ skiriamas aukštojo mokslo įstaigų dėstytojams, studentams, politikams, vadovams, mokslininkams ir mokytojams bei visiems, kurie dirba mokslinį darbą, studijuoja, domisi mokytojo ugdymo, kvalifikacijos, perkvalifikavimo, įsitraukimo į darbo rinką problemomis.

Kviečiu Jus būti ne tik aktyviais žurnalo „Mokytojų ugdymas“skaitytojais, bet ir bendradarbiais, nagrinėjančiais mokytojų asmenybės, pasaulėžiūros, profesinio tapsmo, karjeros, kvalifikacijos, perkvalifikavimo bei nuolatinio mokymosi problemas. Tikiu, jog visų mūsų pastangų dėka šis žurnalas užims deramą vietą tarp edugulogijos krypties periodinių mokslo žurnalų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Žurnalo mokslinė redaktorė
Profesorė socialinių mokslų habilituota daktarė Audronė Juodaitytė