Šiaulių universitete – 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“

Spalio 15–16 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas surengė 9-ąją tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Regionas: istorija, kultūra, kalba“, kurioje dalyvavo 30 pranešėjų iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Suomijos.

Regionai 1

Regionai 1

Konferencijos darbas pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu ir buvo organizuotas dviejuose plenariniuose posėdžiuose ir trijose sekcijose – „Regionas istorijoje“ I ir II bei „Regionas kultūroje ir kalboje“.Spalio 15 d. plenarinis posėdis surengtas kartu su tarptautiniu tyrėjų tinklu RENET.

Kaip teigia konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė dr. Regina Kvašytė, tarp dalyvių buvo ir pripažinti mokslininkai, ir dar tik pradedantys mokslininko kelią doktorantai. „Šiais metais regioną tyrinėjantys mokslininkai atstovavo 8 aukštosioms mokykloms ir tyrimų institutams iš Lietuvos (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Šiaulių valstybinė kolegija ir Šiaulių universitetas), 7 iš Latvijos (Daugpilio universitetas, Latvijos karo muziejus, Latvijos universitetas, Latvijos universiteto Istorijos ir Latvių kalbos institutai, Liepojos universitetas, Rėzeknės technologjų akademija) ir po vieną iš Slovakijos (Matej Belo universitetas iš Banskos Bystricos) bei Suomijos (Helsinkio universitetas)“, – sako dr. R. Kvašytė.

Pranešimus konferencijoje skaitė ir Šiaulių universiteto mokslininkai bei doktorantai: prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, prof. habil dr. Kazimieras Župerka, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalia Jakaitė, dr. Regina Kvašytė, dr. Reda Šatūnienė, lekt. dr. Vaidotas Kanišauskas ir filologijos doktorantė Danguolė Gaudinskaitė. Vienai iš istorikų sekcijų pirmininkavo prof. dr. Rita Regina Trimonienė.

Konferencijos dalyvius nuotoliniu būdu pasveikino Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė prof. dr. Diana Cibulskienė ir Regionų plėtros instituto direktorė dr. Lina Garšvienė.

Pirmoji tapdisciplininė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ buvo surengta 2012 metais. Ją sumanė ir pradėjo rengti Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto padalinys – Šiaurės Lietuvos tyrimų centras. Nuo 2015-ųjų metų ją toliau rengė Mokslo instituto Humanitarinių tyrimų centras, dabar jau antrus metus iš eilės – Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto mokslininkų grupė.

Pasak dr. Reginos Kvašytės, išliekamąją vertę turi mokslo leidinyje Acta humanitarica universitatis Saulensis“ konferencijos pranešimų pagrindu parengti ir išspausdinti straipsniai. „Iš iki šiol išleistų Acta humanitarica universitatis Saulensis“ 26 tomų 7 buvo skirti regiono tematikai. 27-asis šio mokslo darbų leidinio tomas bus paskutinis Šiaulių universiteto leidinys. Nuo 2021 metų sausio 1-os dienos tapsime Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, o tai reiškia, kad pasikeis daugelis dalykų, tarp jų ir konferencijų bei leidybos organizavimas“, – pažymi tarpdisciplininės mokslinės konferencijos „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ mokslinio komiteto pirmininkė dr. R. Kvašytė.

Pranešimų tematika, kaip ir ankstesnėse regiono konferencijose, įvairi: istorijos sekcijose buvo nagrinėjami tiek senosios istorijos, tiek XX a. istorijos ir atminties kultūros klausimai (nemažai dėmesio šįkart sulaukė Latgala, o ypač Daugpilis kaip regiono didžiausias miestas), o sekcijoje Regionas kultūroje ir kalboje“ dėmesys muzikai, lietuvių kalbai ir regioninei spaudai. Baigiamojo plenarinio posėdžio pranešėjai kalbėjo apie kaimiečio paveikslą grožinėje literatūroje ir fotografijoje, taip pat apie šio žodžio sinonimus, apie Mekų knygą Jonas ir Adolfas. Gyvenimo lai(š)kai“, Lietuvos ir lietuvių įvaizdį latvių rašytojų tėvo ir sūnaus Imanto ir Rimanto Zieduonių knygoje Leišmalīte“ (Palietuvėlė. 2012), taip pat apie latvybes vakarų aukštaičių šiauliškų patarmės šiaurinėse šnektose ir apie vietovardžius latviškojoje Žiemgaloje.

Parengė Zenonas Ripinskis
Grįžti