Universiteto mokslininkė dr. A. Vaitkevičienė LRT laidoje patarė, kaip įveikti mokslo metų pradžios stresą

69833246 3089647074384119 1037285209583648768 o

69833246 3089647074384119 1037285209583648768 o

Rugsėjis prasidėjo dideliu šurmuliu: prie mokyklų nutįsta vaikus atvežančių tėvų automobilių eilės, gatvėse prieš darbo valandas ilgėja kamščiai. Tėvams kyla stresas kaip suspėti laiku nuvežti vaikus į mokyklą, o paskui atvykti į darbą, vaikams kyla stresas dėl naujų dalykų, naujos aplinkos, dėl mokytojų reikalavimų ir vertinimo, būsimų egzaminų ir t. t.

Stresas yra mūsų gyvenimo palydovas. Jis mus mobilizuoja, aktyvuoja veiksmus, palaiko pastangas, verčia galvoti apie sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Ne paslaptis, kad rugsėjo 1-oji sukelia eu-stresą, kuris susijęs su džiugiu nerimu, šventės džiaugsmu, pakiliomis emocijomis. Užgriūvantys kasdienybės rūpesčiai gali sustiprinti distresą, kuris kyla dėl laiko stokos, užduočių sudėtingumo ir gausos, atsakomybės jausmo, sudėtingose bendravimo situacijose, sunkiai pakeliamų fizinės aplinkos sąlygų, pavyzdžiui karščio, šalčio, spūsties, didelio triukšmo ir t. t. Kai susikaupia keletas stresorių ir jie trunka neapibrėžtai ilgai, stresas tampa chronišku.

Kokios situacijos gali kelti stresą mokiniams ir jų tėveliams, kaip tėvams neperduoti streso savo vaikams „LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva" kalbėjo Šiaulių universiteto socialinių mokslų daktarė Asta Vaitkevičienė.

Pasak A. Vaitkevičienės, rugsėjo pirmosios šventė, kaip ir bet kokia kita šventė, sukelia truputėlį streso. „Stresas yra skirstomas į keletą rūšių. Rugsėjo pirmosios stresas yra sutapatinamas su eu-stresu („maloniuoju stresu“). Natūralu, kad šiokio tokio nerimo ir įtampos patiria tiek vaikai, tiek jų tėvai. Žmonėms svarbu, kaip šventės proga atrodys, kaip jie bus sutikti, ką patirsi, kaip tave priims, kokia bus savijauta šalia kitų žmonių ir kt.“, – sako A. Vaitkevičienė. Jos teigimu, gali būti, kad įtampą ir tam tikrą stresą sukelia patys tėvai, ypač tie, kurie išleidžia pirmąjį savo vaiką į mokyklą. Dr. A. Vaitkevičienė: „Natūralu kad jiems rūpi ne tik paruošti vaiką mokyklai, bet ir kyla nerimas dėl to, ar vaikas gerai jausis naujoje aplinkoje, ar jis bus rūpestingai priimtas mokytojų, ar suras kontaktą su naujais draugais, ar mokykloje gerai jausis, ar nepasimes tarp kitų vaikų, ar suras savo klasę ir kt. Jeigu patys tėvai labai jautrūs ir pernelyg rūpestingi, tai tėvų stresas gali persiduoti ir vaikui“.

A. Vaitkevičienės nuomone, stresas mokinį gali lydėti visus mokslo metus. Kai kam stresą gali kelti pernelyg didelis užduočių kiekis, laiko stoka joms atlikti, darbų vertinimas. Kai kuriems, ypač dvyliktokams, stresą gali kelti vis didesnė atsakomybė artėjant egzaminams. Natūralu, kad stresas kyla, kai vaikai jaučia tėvų rūpestį, kai jie jaučia atsakomybę už mokymosi rezultatus.

Nemaža dalis mokinių stresą patiria ir dėl bendravimo problemų. Vaikas gali jausti didžiulę įtampą dėl santykių su klasės draugais, dėl nepakankamo kontakto su mokytoju, kai šis neskiria pakankamai dėmesio.

Kyla klausimas, kaip tėvams reaguoti, kai vaikui mokykloje atsiranda problemų, kai kartais pabėgama iš pamokų, kai nusižengiama tam tikroms mokyklos taisyklėms? Dr. Asta Vaitkevičienė mano, kad tėvai turėtų domėtis tuo, kaip vaikui sekasi mokykloje, klausti, kas atsitiko, jeigu vaikas padarė tam tikrą nusižengimą, pavyzdžiui, pabėgo iš pamokos, reikia su vaiku apie tai kalbėtis. Gali būti, kad tai buvo vienkartinis pabėgimas iš pamokos ar koks nors atsitiktinis nusižengimas. Žinoma, tokiais atvejais tėvams irgi kyla stresas, kyla pykčio priepuoliai , nes vaikas nejaučia atsakomybės už savo elgesį. Be abejo, jeigu tai tampa kartotiniais nusižengimais, reikia kalbėtis su mokyklos specialistais“, – teigia dr. A. Vaitkevičienė.

Pasak dr. A. Vaitkevičienės, kartais tėvų priespaudoje mokykloje buvę vaikai, vėliau iš namų išvykę studijuoti, kartais jaučiasi įveikę tam tikrą etapą ir nebesugeba sėkmingai mokytis, savarankiškai spręsti kylančias problemas. Tai tampa pasekmė to, kad savo laiku nebuvo vaikas išmokytas prisiimti atsakomybę už savo elgesio pasekmes. Tokiais atvejais stresas kyla dėl vidinių prieštaravimų. Viena vertus, jis žino, kad namuose buvo tokios sąlygos, kurių jis turėjo laikytis ir paklusti tėvų reikalavimams. Tuo tarpu, kai vaikas pajunta laisvę ir tampa atsakingu už savo gyvenimą, jis tarsi nebeturi tų ribų, kurioms turi paklusti, kurios lemtų jo atsakomybės jausmą.

Kyla klausimas, kaip atskirti vaiko sveiką stresą, sveiką įtampą? Kokį poveikį stresas daro vaiko organizmui? Mokslininkės nuomone, pradinių klasių mokiniams stresas gali paskatinti enurezę, gali paskatinti irzlumą, pykčio priepuolius, nedėmesingumą. „Jeigu tai yra ilgalaikis stresas, šitos visos reakcijos gali sustiprėti. Tokiu atveju, tėvams patarčiau kreiptis į specialistą ir ieškoti to priežasčių, spręsti, kaip padėti vaikui“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ patarė Šiaulių universiteto socialinių mokslų daktarė Asta Vaitkevičienė.

LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ interviu su dr. Asta Vaitkevičiene galite pasižiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000077715/labas-rytas-lietuva-ii-d-mokslo-metai-be-streso-vaiko-nerimo-priezastimi-gali-tapti-ir-pernelyg-susirupine-tevai.

Pagal LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ medžiagą parengė Zenonas Ripinskis

 

 

 

Grįžti