Tarptautiniame simpoziume gvildentos pozityvios socialinės atskirties įveikos problemos ir galimybės

inter6

inter6
Kovo 28 d. Šiaulių universitete vyko tarptautinis simpoziumas „Socialinė gerovė tarpdisciplininiu požiūriu: pozityvi socialinės atskirties įveika“. Šis simpoziumas – surengtas vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Socialinės psichologinės paramos paslaugų sistemos vystymas diegiant teigiamo poveikio strategijų metodą ir stiprinant labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę įtrauktį (POZCOPING)“.

inter13

inter13
Simpoziumo metu mokslininkai iš Šiaulių, Vilniaus ir Kostromos (Rusija) universitetų, Rezeknės technologijų akademijos (Latvija) nagrinėjo socialinę atskirtį patiriančių asmenų streso įveikimo, streso įveikos tarpkultūriniame kontekste, socialinės atskirties politikos, pozityvios socialinės atskirties įveikos ir kitas problemas. Pasak vienos iš projekto „POZCOPING“ tyrėjos, Šiaulių universiteto Edukologijos instituto lektorės Odetos Šapelytės, šiame simpoziume buvo gvildenamos temos, susijusios su socialinę atkirtį patiriančių asmenų socialinės įtraukties į visuomenę didinimą. „Šiaulių universiteto mokslininkų kartu su kolegomis iš Latvijos, vadovaujamų prof. dr. Dariaus Gerulaičio, vykdytas projektas buvo skirtas socialinių paslaugų jaunimui, patiriančiam socialinę riziką, sukūrimui. Tyrimų rezultatai parodė, kad jaunimas, atsidūręs socialinėje atskirtyje, patiria daug didesnį stresą. Pradėdami projektą galvojome, kad reikia sukurti tokių paslaugų paketą, kuris galėtų padėti jį mažinti. Projekto metu pastebėjome, kad didesnį stresą dirbdami su tokiais asmenimis patiria ir socialiniai darbuotojai. Taigi projekto rezultatas – paslaugų paketas tiek socialinę atskirtį patiriantiems jaunuoliams, tiek socialiniams darbuotojams, dirbantiems su jais“, – apie pasiektus rezultatus pasakojo lekt. Odeta Šapelytė.

inter18

inter18
Įdomų pranešimą „Socialinės investicijos – nauja politinė platforma ar mokslinė paradigma?“ padarė Vilniaus universiteto profesorius dr. Boguslavas Gruževskis. Jis savo pranešime daug dėmesio skyrė socialinei atskirčiai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad išsivysčiusioje šalyje socialinės atskirties iš viso neturėtų būti. Prof. dr. B. Guževskis: „Ar normalu, kad besivystančioje demokratinėje visuomenėje atsiranda erdvė socialinei atskirčiai? Tyrimai leidžia teigti, kad tai paprasčiausiai yra neefektyvaus valstybės funkcionavimo rezultatas. Tai ne vien tik Lietuvos problema, tai ir visos Europos Sąjungos problema. Yra būtina peržiūrėti visą švietimo, socialinės apsaugos politiką, nes negalima toleruoti tai, kad dalis žmonių negali pasirūpinti savimi arba gali pasirūpinti tik iš dalies. Pranešime pažymėjau, kad dalis žmonių, gyvendami šalyje 20 ar 50 metų, nesugebėjo sukaupti įgūdžių, leidžiančių pasirūpinti savimi. Kita problema ta, kad gyvenimo šalyje sąlygos yra tokios sudėtingos, jog žmonės paprasčiausiai negali panaudoti savo sukaupto potencialo. Visi šie klausimai meta šešėlį į valstybės organizavimo lygį. Turi būti labai atsakingai žiūrima į švietimo, socialinės paramos, ekonomikos, mokesčių sistemų funkcionavimą, kad būtų sudarytos sąlygos žmonėms pasirūpinti savimi. Kaip gali būti, kad žmonės, gimę laisvoje Lietuvoje, yra atsidūrę ties skurdo riba, negali patenkinti savo poreikių švietimo, darbo rinkos srityje ir pan.? Manau, kad reikia labai rimtai peržiūrėti visą mechanizmą, kad kiekviena investicija į švietimą, į socialinę apsaugą ir paramą būtų žymiai daugiau orientuota į žmogaus aktyvinimą, į mokymą savarankiškai spręsti savo problemas. Sąlygos dirbti ir pilnavertiškai realizuoti savo gyvenimą turi būti sudarytos visiems“.

inter14

inter14
Didelio susidomėjimo sulaukė Kostromos valstybinio universiteto profesorės dr. Tatjanos Kriukovos pranešimas „Streso sąveikos tyrimai: tarpkultūrinis kontekstas“, Rezeknės technologijų akademijos dr. Tamaros Prigoznės ir Ligos Danilanės pranešimas „Produktyvių įveikos strategijų modelio plėtotė: teorinis pagrindas ir aprobavimas“, assoc. prof. dr. Aivaro Kaupso pranešimas „Sensorinės integracijos sistemos“ ir kt.

Tarptautinio simpoziumo dalyvius pasveikino laikinai einanti Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorės pareigas prof. dr. Diana Cibulskienė ir LR Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymo ministerijos, Latvijos-Lietuvos programos padalinio vyr. ekspertė Marina Gnedova.

Zenonas Ripinskis
Tomo Andrijausko nuotr.
Grįžti