Naujos kartos mokytojai nuo šių metų bus rengiami pedagogų rengimo centruose Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune

fi 1

fi 1
Birželio 6 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje žiniasklaidos atstovams buvo pristatyti steigiami nacionaliniai pedagogų rengimo centrai, kurie įsikurs trijuose šalies universitetuose – Šiaulių, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo. Čia sutelkus geriausias tyrėjų ir dėstytojų pajėgas pedagogai bus rengiami pasitelkiant ir tarptautinę patirtį. ŠMM vykusiame renginyje Šiaulių universitete steigiamą nacionalinį pedagogų rengimo centrą pristatė ir diskusijose dalyvavo Šiaulių universiteto senato pirmininkė prof. Diana Strakšienė, Edukologijos katedros vedėja docdr. Erika Masiliauskienė ir Specialiosios pedagogikos katedros vedėja doc. dr. L. Miltenienė.

fi 3

fi 3
„Turime didelį iššūkį sustiprinti pedagogų rengimą. Pedagogų rengimas buvo apleistas, nebuvo sietas su poreikiais. Kaip rengti mokytojus – vienas sudėtingiausių klausimų, keliamas net ir stipriausias švietimo sistemas turinčiose šalyse“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasak ministrės, iki šiol nepakankamai orientuotasi į pedagogų poreikį. Aukštosios mokyklos priimdavo neproporcingai daug studentų į kūno kultūros, šokio pedagogiką, o dalyko pedagogikos – matematikos, chemijos, fizikos – stojantieji nesirinkdavo. Naujieji pedagogų rengimo centrai orientuosis į tų dalykų pedagogų rengimą, kurių poreikis akivaizdus.

fi 2

fi 2
Konstatuojama, kad artimiausiu metu didžiausias bus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, taip pat fizikos, chemijos, matematikos, informatikos specialistų poreikis.

Būtent šių sričių specialistams skirtos naujų pedagogų rengimo centrų kuriamos programos. Šiaulių universitetas rengs integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistus, specialiuosius pedagogus ir logopedus. Vilniaus universitetas parengė naujas studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtos mokslų pedagogams. Vytauto Didžiojo universitetas rengs pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistus bei dalyko pedagogus.

Šiaulių universiteto senato pirmininkė ir Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedros vedėja prof. D. Strakšienė supažindino susirinkusius su Šiaulių universitete steigiamo pedagogų rengimo centro vizija ir koncepcija. „Pristatymui buvo skirta tik 15 min., todėl stengėmės lakoniškai pateikti pačią pagrindinę informaciją, visą dėmesį sutelkdami turiniui. Akcentavome savo stiprybes, t. y. tai, kad mes turime patvirtintas kokybiškas pedagogų rengimo ir švietimo pagalbos specialistų rengimo programas, įskaitant logopediją, specialiąją pedagogiką, socialinį darbą, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, pradinį ugdymą, dalyko pedagogiką, integruotus gamtos mokslus, muziką, kūno kultūrą. Be abejo, kalbėjome ir apie geras tęstinių edukologijos studijų galimybes Šiaulių universitete. Naujoje pedagogų rengimo koncepcijoje būtent ir akcentuojama tęstinių pedagogų rengimo priemonių svarba.

Pristatymo metu gavome ir klausimų. Iš jų susidarėme nuomonę, kad mes esame išskirtiniai Lietuvos mastu tuo, jog turime labai aiškią pedagogų rengimo strategiją, kurioje išreikšta inkliuzinio ir personalizuoto ugdymo idėja“, – po renginio sakė prof. D. Strakšienė.

Šiemetiniame priėmime į I pakopos pedagogines studijas skiriama 315 valstybės finansuojamų studijų vietų, tai 20 proc. daugiau nei pernai (pernai priimta 262). Priėmimui į universitetus šiemet numatoma 195, į kolegijas – 120 valstybės finansuojamų studijų vietų. Edukologijos krypties specialistų rengimui Šiaulių universitete šių metų priėmime skirta 60 valstybės finansuojamų studijų vietų.

Pasak ŠMM, nuo rugsėjo atsiras galimybė būti dviejų dalykų mokytoju. Mokyklose jau dirbantys mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, jau šiais metais turės galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti reikiamas kompetencijas. Tam yra skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 tokių studijų vietų.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė, sisteminė pedagogų rengimo pertvarka ne tik įteisina naują pedagogų rengimo sampratą, apibrėžia pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinas kompetencijas, bet ir įtvirtina pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos įgijimo įvairovę, nustato aukštesnius reikalavimus studijų programų vykdymui, įveda pedagoginę stažuotę pradedančiam mokytojui, numato naujus profesinio augimo būdus.

Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. kasmet į pedagogikos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstodavo mokytis iki 1000 studentų, tačiau tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
Grįžti