Universiteto lituanistų jubiliejiniame „Tekstų skaitymų“ seminare – kalbos dvasios poezijoje paieškos

S4

S4
Kovo 8 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje vyko Šiaulių universiteto lituanistų jubiliejinis CXLV „Tekstų skaitymų“ seminaras „„Žodelis Lietuvos“: kaip poezija kalba apie lietuvių kalbą?“

Pretekstu susiburti pokalbiui apie poeziją ir kalbą tapo prieš du dešimtmečius pasirodžiusi prof. Kazimiero Župerkos sudaryta poezijos rinktinė „Sielos tėvynė – kalboj...“ (1997). Skirtingu laikotarpiu vis naujai įprasminama ir ne tik lituanistus galinti sudominti tema ypač reikšminga šiais jubiliejiniais mūsų valstybės metais. Į Kazimiero Župerkos sudarytą rinktinę nugulė profesoriaus ne vienus metus kaupti lietuvių poetų eilėraščiai, kuriuose poetinis žodis skiriamas lietuvių kalbai.

S1

S1
Seminaro metu savomis refleksijomis apie poezijoje figūruojančią, apmąstomą bei išgyvenamą kalbą dalinosi gausus ir savas Šiaulių universitetui kalbėtojų ratas: prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, doc. dr. Dalia Jakaitė, literatūrologijos studijų programos II kurso magistrantė Roberta Stonkutė bei pats rinktinės sudarytojas prof. dr. Kazimieras Župerka.

S6

S6
Profesoriaus Kazimiero Župerkos teigimu, vienu iš kriterijų, atrenkant eilėraščius rinktinei, tapo tiesioginis gimtosios kalbos tekste paminėjimas, propagavimas, šaukimasis, kai ši buvusi draudžiama.

S2

S2
Popietės dalyviai buvo kviečiami pasidalinti savais pastebėjimais apie seminaro temos tendencijas skirtingose epochose, įvairius teminius bei stilistinius kalbos perteikimo būdus. Kalbėdama apie XIX a. – XX a. pr. poeziją, profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė akcentavo istorinį lietuvių kalbai skirtos poezijos kontekstą, iškėlė kartais labai paprastą, bet emociškai ir savo mintimi stiprų rūpestį kalba.

S3

S3
Seminaro metu išryškėjo skirtingas diskusijos dalyvių (kalbininkų ir literatų) žvilgsnis į gimtosios kalbos reprezentacijas tarpukaryje, iškeltas ir Vydūno kaip dramaturgo bei filosofo įnašas į kalbinės savimonės istoriją. Profesorius Kazimieras Župerka priminė apie kalbos dvasios fenomeną, aktualų ir šiandien. Seminaro dalyviai toliau aptarė sovietinėje Lietuvoje ir išeivijoje kurtos poezijos skirtumus kalbos temos požiūriu (tiesioginis ir netiesioginis kalbėjimas, ezopinė kalba, dramatiškos gimtosios kalbos patirtys), apskritai šio laikotarpio įnašą į kalbos temą. Cituodama šiuolaikinę lietuvių poeziją, docentė Dalia Jakaitė daugiau dėmesio skyrė ars poetica variantams, poetų pokalbiams eilėraščiuose, dieviškai ir žmogiškai mįslingos kalbos fenomenui. Magistrantė Roberta Stonkutė akcentavo netiesioginio kalbėjimo apie kalbą dominavimą jaunųjų kūrėjų poezijoje, pavyzdžiui, kalbėjimą apie rašymo negalę. Profesorė Genovaitė Kačiuškienė tarminę poeziją aptarė kaip tautos ar tam tikro Lietuvos regiono, jam būdingo pasaulėvaizdžio reprezentaciją. Tai buvo proga seminaro metu paskaityti tiek žemaičių, tiek aukštaičių tarmėmis rašytos poezijos, pasikalbėti ir apie kitu požiūriu dvikalbę poeziją. Gražios, iškalbingos poezijos skaitymo būta ir per visą seminarą.    

Doc. dr. Dalia Jakaitė, Roberta Stonkutė
Tomo Andrijausko nuotr.
Grįžti