ŠU mokslininkės ištyrė specialiųjų mokyklų ir specialiojo ugdymo centrų ugdymo ir švietimo pagalbos kokybę

minp 2

minp 2
Kovo 14 d. grupės Šiaulių universiteto mokslininkių atlikto tyrimo ,,Ugdymo ir švietimo pagalbos kokybės specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose“ rezultatai buvo pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

2016 m. pabaigoje Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto Specialiosios pedagogikos katedros tyrėjų grupei Švietimo ir mokslo ministerijos bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro buvo pavesta atlikti užsakomąjį tyrimą, kuriuo buvo siekiama sistemiškai išnagrinėti ugdymo ir švietimo pagalbos specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose kokybę. Užsakomąjį tyrimą atliko Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto mokslininkės: doc. dr. Lina Miltenienė, doc. dr. Renata Geležinienė, doc. dr. Irena Kaffemanienė, doc. dr. Rita Melienė, lekt. dr. Daiva Kairienė, lekt. dr. Laima Tomėnienė. Tyrėjų nuomone, besikeičiančioje ir į inkliuzinį ugdymą orientuotoje švietimo sistemoje būtina analizuoti ir permąstyti vykdomą SUP turinčių asmenų ugdymo organizavimo politiką ir praktiką, ugdymo/si patirtis ir teikiamų ugdymo paslaugų kokybę mokyklose, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, galimą naują tokio tipo įstaigų vaidmenį šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kokybišką ugdymąsi būtina paisyti tarptautinių įsipareigojimų ir orientuotis į tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintą reikalavimą užtikrinti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių inkliuzinį ugdymą išlaikant ir stiprinant prieš kelis dešimtmečius pasirinktą inkliuzinio ugdymo plėtros kryptį.

minp 1

minp 1
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir JT Neįgaliųjų teisių konvencija (2006) bei ją papildančiais dokumentais pateiktos rekomendacijos nacionalinės švietimo politikos firmuotojams, kuriose akcentuojama būtino politinio apsisprendimo svarba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių inkliuzinio ugdymosi bendrosiose mokyklose užtikrinimo vengiant bet kokios diskriminacijos nacionalinės politikos lygmenyje. Pabrėžta, kad svarbu spręsti šiandien itin aktualias specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kokybiško ugdymosi užtikrinimo problemas tokias kaip individualaus ugdymo plano reglamentavimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ikiprofesinis konsultavimas ir pagalbos bei tarpininkavimo užtikrinimas mokiniams pereinant į kitą ugdymosi pakopą. „Svarbu numatyti naują dabartinių mokyklų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vaidmenį inkliuzinio švietimo sistemoje, atsakingai planuoti šių mokyklų reorganizacijos procesus bei ten besimokančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių galimo perėjimo į bendrąsias mokyklas procesą. Valstybės prioritetu rekomendacijose nurodytas egzistuojančių inkliuzinio ugdymo kliūčių, dėl kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai būna priversti palikti bendrąsias mokyklas ir pereiti į mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams dėl geresnio jų aprūpinimo ir pasirengimo tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, šalinimas. Stiprinant švietimo sistemos pasirengimą inkliuziniam ugdymui ir visų mokyklų gebėjimą priimti kiekvieną besimokantįjį, būtina laikytis holistiškumo principo ir sisteminio požiūrio į švietimą įvairiais lygmenimis“, – teigiama tyrėjų išvadose.

Tyrimo ataskaita artimiausiu metu bus patalpinta ŠMM tinklapyje.

Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto inf. ir nuotr.
Grįžti