Kontaktai

Adresas: Vilniaus g. 141, 76353 Šiauliai.

Centro direktorius - prof.dr. Vaclovas Tričys,

Tel. (41) 59 58 49.

el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Centras įsteigtas 1998 metais, Technologijos fakulteto mokslininkų iniciatyva. Centro veiklos ideologiją formavo mokslininkai Leonardas Buivis, Vida Motiekaitytė, Mykolas Pelikša, Teodoras Šimkevičius, Vaclovas Tričys; steigimą aktyviai rėmė Šiaulių savivaldybės aplinkos skyriaus vadovas Romualdas Šemeta bei Municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vadovas Robertas Klimas. Nuo įsteigimo Centras buvo Universiteto mokslinės veiklos padalinys, o nuo 2008 metų rudens tapo vienu iš Technologijos fakulteto mokslo centrų.

Centro tikslai: Vykdyti visuomenei aktualius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į laikmečio realijas; formuoti visuomenės ekologinį – aplinkosauginį mentalitetą, į ugdymo ir studijų programas įtraukiant naujas aplinkosaugos žinias; rengti ir vykdyti ekologiškai švaresnių technologijų, ekonomiško energijos naudojimo projektus; tirti miesto gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimo ir gerinimo galimybes; skelbti mokslinius straipsnius apie atliktus tyrimus, sukauptą informaciją naudoti studijų modulių turiniui tobulinti, naujoms studijų programoms rengti; bendradarbiauti su kitų universitetų analogiškais centrais, organizuoti mokslinius renginius.

Per dešimtį veiklos metų Centro organizuotuose tyrimuose bendradarbiavo ŠU mokslininkai iš Technologijos, Gamtos mokslų, Matematikos ir informatikos bei Socialinių mokslų fakultetų, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos, KTU Dizaino ir technologijų, Cheminės technologijos bei Fundamentaliųjų mokslų fakultetų, Aplinkos inžinerijos instituto.

Centro darbuotojai organizavo ir bendradarbiavo organizuojant tris tarptautines ir tris respublikines mokslines konferencijas, vykdė LVMS fondo remtus mokslininkų grupės projektą ir trijų metų kompleksinę mokslo programą, bendradarbiavo vykdant tris ES fondų remtus projektus, vykdė Šiaulių miesto ir apskrities savivaldybių bei įmonių užsakytus energijos naudojimo efektyvumo gerinimo ir aplinkos kokybės tyrimų projektus, kasmet skaitė pranešimus tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose.

Mokslinių tyrimų rezultatai buvo sėkmingai panaudoti mokslinei produkcijai kurti: parengta ir apginta daktaro disertaciją; sukurti, apiforminti ir Lietuvoje užpatentuoti šeši išradimai (tai pirmieji Šiaulių universitete sukurti išradimai), vienas išradimas užregistruotas Europos patentų biure; išspausdinti penki moksliniai straipsniai Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazės žurnaluose, dvidešimt keturi moksliniai straipsniai išspausdinti tarptautinių mokslo duomenų bazių ir kituose leidiniuose; parengta viena mokslinė studija.

Nuo pirmųjų veiklos metų Centre pradėta kompektuoti moksliniams tyrimams reikalinga įranga. Stingant lėšų, įrangos mechaninė dalis buvo projektuojama ir konstruojama savo jėgomis, o perkami tik matavimo, kontrolės ir valdymo elementai. Vykdant tyrimų tematiką buvo sukurtas būdas ir sukonstruota originali vakuuminė įranga cheminių tirpalų skvarbai į apdorojamą medžiagą pagreitinti, šis būdas leidžia kelis kartus sumažinti vandens ir energijos sąnaudas kai kuriuose gamybos technologiniuose procesuose; sukurtas naujas principas ir sukonstruoti laboratoriniai įrenginiai aprangos medžiagų mechaniniam minkštinimui šlytimi, rezultatai – sumažėja oro ir fizikinė tarša; sukurtas ir pasiūlytas naujas būdas elastingų medžiagų deformacinėms savybėms matuoti, nepažeidžiant medžiagos vientisumo, taip išvengiama medžiagų nuostolių. Visus minėtus įrangos konstravimo darbus atliko Centro darbuotojas Kazys Kazanavičius. Centre pagaminta įranga buvo demonstruojama parodoje „Mokslas – 2004“.

Tęsiant pradėtus tyrimus, sukurti metodai ir įranga modernizuojami, kuriami nauji sprendimai medžiagų gamybos technologijoms tobulinti, siekiant sumažinti nepalankų jų poveikį aplinkai, kuriami tobulesni medžiagų savybių matavimo principai. Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Danijos HEIDENHAIN firma, gaminančia elektroninę valdymo įrangą, kartu su Šiaulių pramonės įmonių specialistais ieškoma galimybių diegti Centre sukurtas naujoves.

Centro veikla neatskiriama nuo studijų ir mokslo žinių sklaidos procesų: kuruojama studijų programa „Aplinkos ir profesinė sauga“, rengiama aplinkos inžinerijos mokslo krypties magistrantūros studijų programa, parengti ir vedami du pasirenkamieji studijų moduliai įvairių specialybių bakalaurams ir vienas studijų modulis magistrantams. Centro bendradarbiai aktyviai dalyvauja formuojant visuomenės ekologinį mentalitetą, ugdant naujus vartojimo kultūros įgūdžius, pvz.: doc. Mykolas Pelikša ir doc. Leonardas Buivis eilę metų konsultuoja organizacijas ir visuomenės atstovus šiluminės ir elektros energijos efektyvaus naudojimo klausimais; prof. Vaclovas Tričys sudarė scenarijus dvidešimt devyniems švietėjiško pobūdžio videosiužetams aplinkos ir energijos tausojimo temomis. Šie videosiužetai patalpinti internete www.ekosiauliai.lt – video. Centro darbuotojai skaito pranešimus švietėjiškuose seminaruose ir konferencijose.

 

Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinio centro

aktyviausių bendradarbių grupė

 

Jaunesnioji mokslo darbuotoja N. Bagavičienė, centro direktorius prof. V. Tričys, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. K. Kazanavičius. Viršutinėje eilėje: lekt. R. Viršilas, doktorantė R. Klevaitytė, doc. L. Buivis, doc. J. Ščiukaitė, doc. M. Pelikša, lekt. V. Genienė, lekt. A. Pelanskienė

 

Svarstant aktualias visuomenės problemas, Centro bendradarbiai pripažįsta, kad švietėjiška veikla be valstybės paramos nepajėgi konkuruoti su turtingą gyvenimo būdą garbinančia spauda ir besaikį vartojimą skatinančia reklama. O mokslinėje spaudoje nuolat primenama, kad artimiausiais metais bent dvigubai nesumažinus vartojimo, nepalankūs ekologiniai pokyčiai Žemėje gali tapti negrįžtami. Todėl numatoma puoselėti ir skelbti vartojimo kultūros ir humanistines nuostatas, pvz.:

–gausus vartojimas skatina didinti gamybą o tuo pačiu ir aplinkos taršą, trumpina gyvenimą;

–gausų vartojimą siūlo tik menkavertė, trumparegiška politika ir verslo nupirkta reklama;

–visuomenė labiausiai vertina ne daug turintį, bet kuklų, malonų ir kultūringą žmogų;

–žmogais kultūros požymis ne turtas, o saiko jausmas, nuoširdumas, savitvarda;

–švari aplinka ir saikingas vartojimas – nauda sveikatai, ilgesnis ir sveikas gyvenimas;

–žmogus gali būti laimingas bei pilnavertis ir mažai vartodamas;

–džiaugsmą ir malonumą galima patirti ne tik vartojant, bet ir duodant, dalinantis;

–kultūringas žmogus tik kuklus ir tvarkingas žmogus ir t.t. ...

Tolesnėje Centro veikloje šalia technologinių sprendimų aplinkai saugoti kūrimo bus siekiama studijų procese ir mokslo pasiekimų sklaidos veikloje nuolat skelbti saikingo vartojimo kultūros nuostatas, pateikiant konkrečius pavyzdžius