MARIJOS PEČKAUSKAITĖS (ŠATRIJOS RAGANOS) AUDITORIJA (415 a.)

Šatrijos Raganos auditorija atidaryta 1997 m. kovo mėnesį, 120-ojo rašytojos jubiliejaus proga. Idėjos generatorius – doc. dr. Stasys Tumėnas. Doc. Eglė Preskienienė kasmet kovo 8-ąją, Šatrijos Raganos gimimo dieną, rengdavo rašytojai skirtus vakarus. Tada ir kilo idėja atidaryti auditoriją, pavadintą Šiaurės Lietuvos simbolio vardu.

Auditoriją puošia prof. Vincento Gečo ir prof. habil. dr. Algimanto Juozo Krištopaičio sukurti darbai su Užvenčio dvaru, Židikų klebonija ir pirmoji Pedagogikos fakulteto vėliava. Ją sukūrė studentai, o pašventino vyskupas.

Šatrijos Raganos auditorijos interjero baldus suprojektavo Dailės fakulteto absolventė Judita Milkutė (diplominis darbas). Atidarymo proga paskelbtos trys nominacijos geriausiems, kūrybiškiausiems fakulteto studentams.

Marija Pečkauskaitė (1877–1930 m.) – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Kilusi iš Žemaitijos bajorų, gimusi Medingėnuose, sename giminės name su prosenių portretais ant sienų, su senoviškomis tradicijomis. Augo Užvenčio dvare, svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų erdvėje. Augo ne viena, turėjo seserį, du brolius.

 

JUOZO VAITKEVIČIAUS AUDITORIJA (311 a.)

Juozo Vaitkevičiaus (1928–2002)  auditorija Edukologijos fakultete atidaryta 2008 m. rugsėjo mėn., minint J. Vaitkevičiaus 80-ąsias  gimimo metines. Vardinę auditoriją puošia mozaikinis J. Vaitkevičiaus portretas, sukurtas prof. Vitolio Trušio.

J. Vaitkevičius baigęs studijas (Leningrado pedagoginiame institute, dabar Sankt- Peterburgo A. Gerceno pedagoginiame institute), 1962 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. 1965 m. jam suteiktas docento vardas. 1967–1975 m. buvo ŠPI rektorius. Savo moksline veikla jis rodė pavyzdį kitiems. Dirbdamas rektoriumi J. Vaitkevičius parengė daktaro disertaciją, kurią apgynė 1972 m. Šiaulių pedagoginiame institute jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Šiaulių aukštąjai mokyklai padovanojo savo pedagoginės ir psichologinės literatūros biblioteką, kurią jau po profesoriaus mirties (2002 m.) perdavė  artimieji.

Profesorius buvo Lietuvos pedagogų draugijos pirmininkas, Lietuvos blaivybės draugijos pirmininko pavaduotojas. 1998 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui ir švietimui profesorius J. Vaitkevičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Profesorius J. Vaitkevičius visus žavėjo dalykine kompetencija, moksliniu principingumu, demokratiškumu, paprastumu, geranoriškumu, darbštumu, pareigingumu. Visi, pažinoję profesorių, prisimena jį su didžiule meile ir pagarba.

 

TOMO STULPINO AUDITORIJA (101 a.)

2010 m. spalio mėnesį Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto 50-mečio proga atidaryta Tomo Stulpino auditorija, kurios sumanytoja – vienintelė Tomo Stulpino doktorantė, edukologijos katedros vedėja prof. dr. D. Malinauskienė. Atidarymo metu susirinko T. Stulpino kolegos, draugai ir pasisakė artimieji.

Tomas Stulpinas (1940–2006)  baigė 1962 m. Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1963 m. tapo katedros dėstytoju, o 1968–1971 m. mokėsi Maskvoje, TSRS Pedagogikos mokslų akademijos bendrosios pedagogikos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje. Teko dirbti ir vedėju nuo 1974 m., tais pačiais metais jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. Tomo Stulpino iniciatyva 1991 m. išleista „Pedagogikos chrestomatija“ (I ir II tomai).

Auditoriją puošia Tomo Stulpino nuotrauka, kuri primena apie jo nuveiktus darbus Šiaulių pedagoginiam institutui.

 

MARIAUS DAUGĖLOS AUDITORIJA (519 a.)

Mariaus Daugėlos vardinė auditorija atidaryta  2012 m. gruodžio mėn., pagerbinat šviesų buvusio fakulteto doktoranto atminimą.Viena iš auditorijos atidarymo iniciatorių – mokslo ir meno prorektorė prof. Stefanija Ališauskienė.

M. Daugėla tapo realiu neįgaliųjų galimybių aukštajame moksle simboliu. 2007 m. Anapilin išėjęs M. Daugėla buvo fakulteto studentas, kuris galėjo judėti tik su rateliais. M. Daugėla Šiaulių universitete studijavo nuo 1997 metų. Jis baigė bakalauro ir magistro studijas, tapo doktorantu, dirbo fakulteto Specialiojo ugdymo mokslinio centro jaunesniuoju mokslo darbuotoju, Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros asistentu.

Marius buvo aktyvus akademinės bendruomenės narys, raginęs neįgalius studentus imtis iniciatyvos. Vardinės auditorijos atidaryme dalyvavo buvę kurso draugai, studentai ir dėstytojai, Mariaus mama Jūratė Daugelienė. Visi, pažinoję Marių, prisimina jį kaip kritinio mąstymo žmogų, pagarbos vertą asmenybę, nepailstantį optimistą. Doktorantūroje parašyti Mariaus darbai – knygos ir straipsniai – aktualūs ir šiandien.

Auditorijoje yra doktoranto Mariaus Daugėlos plakatinis portretas, kuris buvo atspausdintas panaudojant jo nuotrauką.

 

 

JONO MURKOS AUDITORIJA (409 a.)

2014 m. rudenį buvo paminėtas tarpukario Lietuvos pedagogo Jono Murkos 125 metų jubiliejus. Jonas Murka gimė 1889 metų spalio 21 dieną Juodžiūnuose (tuometinėje Ukmergės apskrityje).

Pedagoginė, švietėjiška ir visuomeninė Jono Murkos veikla prasidėjo 1909 metais Auksučiuose, kur jis ne tik mokytojavo, bet ir įkūrė klojimo teatrą, chorą, jaunųjų ūkininkų būrelį. Auksučiuose buvo pradėtas J. Murkos veikalas „Metodikos etiudai“ – rimta teorinė studija, skirtą tėvams, pradedantiems dirbti mokytojams ir mokytojų kursų studentams. Prie šio veikalo, atskleidžiančio mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo reikšmę, J. Murka dirbo iki pat mirties.

Porą metų Jonas Murka dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje (dabartinėje Juliaus Janonio vardo gimnazijoje), aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jo rūpesčiu 1920 metais Šiauliuose pradėjo veikti perengiamieji kursai, peraugę į suaugusiųjų gimnaziją, kurioje 1926–1927 metais mokytojavo pats J. Murka. Su kitais Šiaulių pedagogais J. Murka rengė kursus matininkams, geležinkelininkams, paštininkams, buhalteriams, sąskaitininkams, mokytojams ir kitų profesijų specialistams. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje (žurnaluose „Mokykla ir gyvenimas“, „Švietimo darbas“, „Tautos mokykla“).

1928 m. už pedagoginę veiklą J. Murka buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

 

STASIO ŽALALIO AUDITORIJA (313 a.)

2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių universitete minint Edukologijos fakulteto 55-metį atidaryta buvusio ilgamečio Šiaulių universiteto darbuotojo, docento, muziko, pedagogo, chorvedžio, dirigento, kompozitoriaus Stasio Žalalio vardo auditorija.

Idėja Edukologijos fakultete, kur daug metų dirbo maestro, įrengti vardinę S. Žalalio auditoriją kilo kamerinio choro „Bičiuliai“ kolektyvui. Šiam chorui daug metų vadovavo S. Žalalis.Atidarymo metu pasisakė buvę S.  Žalalio auklėtiniai, kolegos, draugai ir artimieji.

Stasys Žalalis (1943-2013) 1961 m. baigė Alsėdžių vidurinę mokyklą. 19621966 m. choro dirigavimo mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje – technikume. 19721977 m. neakivaizdiniu būdu muziką studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 19701978 m. dirbo Kuršėnų vaikų muzikos mokyklos mokytoju, o 19942000 m. – šios mokyklos direktoriumi. Nuo 1978 m. – S. Žalalis Šiaulių pedagoginio instituto (vėliau – Šiaulių universitetas) Muzikos pagrindų katedros dėstytojas, 19811991 m. – Estetinio lavinimo katedros vedėjas, nuo 1995 m. – Meno pedagogikos katedros vedėjas, 1994 m. suteiktas docento vardas. Studentams parengė įvairių mokymo priemonių ir paskelbė straipsnių, sukūrė religinės muzikos kūrinių chorams. Kurį laiką vadovavo studentų choro studijai, buvo studenčių merginų choro „Pavasaris“ chormeisteris, vėliau – meno vadovas ir dirigentas. 19892013 m. – Šiaulių kamerinio choro „Bičiuliai“ vadovas.

2008 m. Šiaulių universiteto merginų choro „Pavasaris“ kūrybinės veiklos 50-mečio proga S. Žalaliui įteiktas Šiaulių apskrities Viršininko administracijos garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.

Vardinę Stasio Žalalio auditoriją puošia dailininkės A. Visockienės nupieštas maestro portretas.

 


PROFESORIAUS EMERITO VYTAUTO KARVELIO AUDITORIJA-ARCHYVAS IR PROFESINĖS REABILITACIJOS LABORATORIJA (222 a.)

Vytautas Karvelis susiejo savo gyvenimą su Šiauliais 1960 m., kai po aspirantūros studijų SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Defektologijos Mokslinio Tyrimo institute (Maskvoje) atvyko dirbti į tuometiniame Šiaulių pedagoginį institutą. Tada jis buvo vienintelis specialiosios pedagogikos mokslų atstovas institute ir apskritai vienas pirmųjų Respublikoje. Jau tuomet atsiskleidė neeiliniai Vytauto Karvelio organizaciniai sugebėjimai: jo vadovaujama specialiosios pedagogikos sekcija nuo pat įsteigimo pradžios rūpinosi specialiųjų pedagogų rengimu, buvo nuveiktas didelis darbas, ruošiant specialiosios pedagogikos mokymo planus, programas, pedagoginių praktikų instrukcijas, rūpintasi dėstytojų, galinčių dėstyti specialiosios pedagogikos disciplinas, komplektavimu, reikalingos literatūros kaupimu, mokomosios ir mokslinio tiriamojo darbo specialiosios pedagogikos srityje bazės sukūrimu.

Vytauto Karvelio rūpesčiu Šiaulių universitete parengtas gana gausus būrys kvalifikuotų tiflopedagogų Respublikos aklųjų ir silpnaregių ugdymo įstaigoms. Ne vieną akląjį jis paskatino rašyti mokslinius darbus ir rengti disertacijas. 1979 m Vytautui Karveliui suteiktas Lietuvos aklųjų draugijos garbės nario vardas.

Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo socialinio pedagogo profesijos. Profesorius V.Karvelis nepailsdamas brandino idėją apie šios srities specialistų rengimą Šiaulių universitete. 1994 m. įsteigęs Socialinės pedagogikos ir psichologijos .katedrą, profesorius vadovavo jai iki 1998 m. pabaigos.

Profesorius Vytautas Karvelis buvo Šiaulių universiteto Steigiamosios tarybos narys (1985), Lietuvos Mokslininkų sąjungos, Psichologų sąjungos narys, Šiaulių universiteto Senato narys, nuo 2001 m. vadovavo Senato Mokslo komisija, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Šiaulių skyriui. 2002 m. Šiaulių universiteto Senato sprendimu V.Karveliui suteiktas profesoriaus emerito vardas – šį garbingą vardą Profesorius pelnė pirmasis Šiaulių aukštosios mokyklos istorijoje. Profesorius Vytautas Karvelis pasižymėjo reiklumu sau, dvasios tvirtybe, ryžtingumu, teisingumu ir kartu širdies gerumu, nuoširdumu.

Auditorijoje eksponuojamos profesoriaus nuotraukos, susijusios su svarbiausiais jo gyvenimo įvykiais.

 

ALUMNŲ auditorija. (218 a.)

 

 

SONDECKIO (619 a.)  

Jackaus ir Sauliaus Sondeckių auditorija atidaryta 1998 m. rugsėjo 26 d. Daugiausia energijos ir širdies, rengdami šią auditoriją, įdėjo prof. Eduardas Balčytis ir projekto autorius Giedrius Šiukščius. Auditoriją puošia Jackaus ir Sauliaus Sondeckių bareljefai.

Į auditorijos atidarymą maestro Saulius Sondeckis atvyko su žmona p. Silvija Sondeckienė. Auditorijos atidarymo proga buvo įteikta vardinė Jackaus ir Sauliaus Sondeckių stipendija. Atidaryme dalyvavo Lietuvos kamerinis orkestras.

Saulius Sondeckis (gim. 1928) – pirmasis Šiaulių universiteto garbės daktaras, pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius. Jis apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais. Saulius Sondeckis ir jo 44 metus vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras – buvo pirmieji tarp atlikėjų, kuriais didžiavosi ir didžiuojasi Lietuva. Saulius Sondeckis – pirmasis Lietuvos muzikas, su savo orkestrais koncertavęs užsienyje. Jo vardu pavadinta Šiaulių konservatorija.

Jackus Sondeckis (1893–1989) – ekonomistas, Šiaulių miesto burmistras (nuo 1925 m. iki 1931-ųjų). Jam vadovaujant Šiauliuose buvo pastatyta daug visuomeninių pastatų, įkurta socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų, sutvarkyta socialinė globa. Nuo 1910 m. dalyvavo aušrininkų veikloje.