UGDYMO MOKSLŲ IR SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS

2016 m. vasario 1 d., reorganizavus Šiaulių universiteto Edukologijos ir Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetus bei Menų fakulteto Muzikos pedagogikos katedrą, įsteigtas Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas, jungiantis septynias katedras – Edukologijos ir psichologijos (vedėja prof. dr. D. Malinauskienė), Kūno kultūros ir sporto edukologijos (vedėjas doc. dr. L. Grajauskas), Ugdymo sistemų (vedėja doc. dr. A. Širiakovienė), Sveikatos studijų (vedėja prof. dr. L. Radzevičienė), Specialiosios pedagogikos (vedėja doc. dr. L. Miltenienė), Socialinės gerovės (vedėja dr. K. Rūdytė), Muzikos pedagogikos (vedėja doc. dr. B. Janonienė) – ir Stasio Gliaudžio gamtos muziejų (ŠU Rektoriaus įsakymas „Dėl Šiaulių universiteto padalinių reorganizacijos“, 2015 m. lapkričio 19 d. įsak. Nr. V-495).

Naujojo, Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės, fakulteto struktūra leidžia efektyviau konsoliduoti ankstesniųjų dviejų fakultetų mokslinį, akademinį, metodinį ir edukacinį potencialą, sparčiau plėtoti inovacijomis, nuolatiniu tobulėjimu, glaudžiu bendradarbiavimu, pasidalintąja lyderyste, liberalizmu ir kt. švietimo vertybėmis grindžiamą organizacinę kultūrą, siekiant nauja kokybe realizuoti Šiaulių universiteto ir Fakulteto misiją, strategiją, atliepiant šalies, regiono, visuomenės, darbo rinkos, studijuojančiųjų poreikius, aukštojo mokslo sistemai deleguojamus tikslus, vystant konkurencinį potencialą šalies ir tarptautiniu mastu, darant veiksmingesnę įtaką Šiaulių miesto, regiono, šalies švietimo, socialinei, kultūrinei raidai.

Fakultetounikalumas apibrėžiamas pirmiausiai Edukologijos bei Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetų įtvirtintomis pozicijomis ir tapatumu universiteto ir šalies aukštojo mokslo sistemoje, sukaupta vertinga moksline, akademine patirtimi, paremta tradicijų tęstinumo ir pokyčių derme. Minėtų fakultetų istorija – tai šalies švietimo politikos ir ugdymo praktikos kaitos atspindys, kiekvieno buvusio ir esančio mokslinės, akademinės bendruomenės nario indėlis, kuriant, tobulinant Nepriklausomos Lietuvos pedagogų rengimo sistemą, mokslinę ir metodinę ugdymo praktiką. Šio indėlio vertė matuotina konkretaus laikotarpio ir šiandienos kriterijais.

Edukologijos fakulteto istorija prasidėjo 1960 metų rugsėjo 9 dieną, kai Šiaulių pedagoginiame institute buvo įkurtas Pedagogikos fakultetas, siūlantis dvi studijų programas: Pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos (pradėta realizuoti dar 1958 m., vėliau pervadinta Pradinio mokymo pedagogika, šiuo metu – Pradinio ugdymo pedagogika) bei Defektologijos (nuo 1960 metų). Tais pačiais 1960 m. Pedagogikos fakultete pradėjo veikti Muzikos katedra, kurios dėstytojai būsimuosius pradinių klasių mokytojus mokė teorinių ir praktinių muzikos pagrindų.

1963 m. Pedagogikos fakultetui perduo­ta Ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos studijų programa, iki tol priklausiusi Fizikos–matematikos–fi­lologijos fakultetui, bei Muzikos katedroje įkurta Dailės sekcija, kurioje dirbantys dailininkai dėstė piešimą būsimiesiems pradinių klasių ir ikimokyklinio auklėjimo pedagogams ir studentams, siekusiems antrosios specialybės. 1967 m. rugsėjo mėnesį Pedagogikos fakultete įsteigta ketvirtoji – piešimo ir darbų – specialybė. 1974 m. patvirtinta studijų programa Pradinio mokymo pedagogika (specializacija – muzika).

Pedagogikos fakultetui augant ir stiprėjant, kai kurios specialybės atsiskyrė ir tapo savarankiškais fakultetais: 1975 m. – Defektologijos; 1976 m. – ŠPI Klaipėdos iki­mokyklinio auklėjimo, 1978 m. – Piešimo ir darbų (1983–2001 m. buvęs Dailės, vėliau – Menų fakultetas).

Atliepiant šalies pedagogų rengimo poreikį, pradėtos realizuoti dvigubos dieninių ir neakivaizdinių studijų programos:   Pradinio mokymo pedagogikos   ir   muzikos (nuo 1980 m.), Pradinio mokymo pedagogikos ir dailės (nuo 1983 m.),  Pradinio mokymo pedagogikos ir darbų bei Pradinio mokymo pedagogikos ir kūno kultūros specialybės (nuo 1987 m.). 1991 m. Pradėti rengti Pradinio mokymo pedagogikos ir ikimo­kyklinio ugdymo specialistai, o 1993 m., vykdant Muzikos pedagogikos bakalauro ir magistro studijų programas, – muzikos mokytojai vidurinėms mokykloms.

Daugiau kaip tris dešimtmečius Pedagogikos (vėliau Edukologijos) fakultetas respublikoje buvo vienintelė pradinių klasių mokytojų rengimo bazė.

1997 m. fakultete pradėtos realizuoti antrosios pakopos studijos, rengiančios edukologijos magistrus. Netrukus, 1998 metais, Šiaulių universitetui suteikta teisė vykdyti edukolo­gijos krypties doktorantūros studijas, nuo 2011 metų peraugusias į jungtines – Šiaulių, Lietuvos edukologijos, Lietuvos sporto ir Kauno technologijos universitetų – edukologijos krypties doktorantūros studijas.

Šiaulių universiteto edukologijos doktorantūroje studijavę mokslininkai dirba Šiau­lių, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Vilniaus, Kauno techno­logijos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio, Lietuvos sporto universitetuose, Šiaulių, Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno kolegijose, kitose šalyse (JAV, Belgijoje ir kt.), vadovauja šalies bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, eina aukštas pareigas šalies, savivaldybių institucijose, yra įkūrę privačias formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas.

Lietuvos tautinio atgimimo metais pertvarkos būtinybė iškilo ir švietimo srityje. Šalies Nepriklausomybės atkūrimas sutelkė visos Lietuvos švietimo bendruomenės dėmesį ir pastangas įgyvendinti strateginius visų švietimo sistemos grandžių pokyčius. 1997 m. rugsėjo 1 d., reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, įsteigtas Šiaulių universitetas. Tuometinio Pedagogikos fakulteto bendruomenė aktyviai įsijungė į švietimo reformos darbus. Šiaulių universiteto intensyvios plėtros etapu Pedagogikos fakultete nuo 2000 metų įvyko esminių pokyčių – pasikeitė studijų strategija, modelis. 2001 m. Pedagogikos fakultetas tapo Edukologijos fakultetu. Tokią reformą sąlygojo edukologijos mokslo raida, ugdymo paradigmų kaita, atsivėrimas pasauliui, europinių švietimo dimensijų integracija šalies švietimo sistemoje.Pedagogų rengimo kaita Edukologijos fakultete atliepė tuometinius mokytojų rengimui keliamus reikalavimus, buvo grinžiama liberaliu, perspektyviu požiūriu, švietimo sistemoje vyks­tančių reformų siekiais, besiformuojančios informacinės / žinių visuomenės iššūkiais ir reikmėmis.

Atsižvelgus į Pradinio ugdymo pedagogikos, Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimo­kyklinio ugdymo specialistų situaciją darbo rinkoje, imta rengti pedagogus bendrojo lavinimo vidurinei mokyklai, plėtėsi fakulteto katedrų mokslinės, pedagoginės veiklos kryptys, studijų programų, specializacijų spektras – Edukologijos fakultete parengtos ir pradėtos vykdyti naujos, paklausios pirmosios bei antrosios pakopos studijų programos, t. y. magistro studijų programos: Kūno kul­tūros ir sporto edukologija, Karjeros edukologija; bakalauro stu­dijų programos: Edukologija (specializacijos: Ekonomika ir verslo pagrindai; Gamta ir geografija), Meninis ugdymas ir tiky­ba, Papildomasis ugdymas ir etika, profesinių studijų programa Priešmokyklinis ugdymas; įkurti Edukacinių tyrimų (vad. doc. dr. L. Bobrova, vėliau – prof. habil. dr. A. Juodaitytė) ir Gamtamokslinio ugdymo tyrimų (vad. prof. habil. dr. V. Lamanauskas) centrai.

2006 metais besirengiantieji studijuoti Edukologijos fakultete galėjo rinktis studijas iš 18 studijų programų, vykdomų trimis pakopomis. Edukologijos fakultetas aktyviai įsijungė į Europos struktūrinių fondų veiklą, kurios pagrindu kartu su kitais universitetais parengtos ir pradėtos  realizuoti 3 projektinės studijų pro­gramos: Karjeros projektavimas, Švietimo kokybės vadyba ir Profe­sinė pedagogika, parengti studijų ir metodiniai leidiniai studentams ir dėstytojams, gauta užsienio mokslininkų darbų, įsigyta naujos informacinių technologijų įrangos.

Atliepiant vis labiau stipėjančius visuomenės, švietimo,  aukštojo mokslo kaitos iššūkius bei poreikius, nacionalinius strateginius švietimo tikslus, ES švietimo raidos tendencijas, reaguojant į augančius reikalavimus pedagogams ir jų rengimui, 2001 m. rugsėjo 1 d. Dailės fakultetas reorganizuotas į Menų fakultetą, atkeliant į jį iš Edukologijos (buvusio Pedagogikos) fakulteto Muzikos pedagogikos studijų programą.  2006 metais, sujungus Matematikos didaktikos ir Lietuvių kal­bos didaktikos katedras, Edukologijos fakultete buvo įkurta Ugdymo sistemų katedra. 2008 m. prie šios katedros pri­jungtos Gamtos didaktikos, o 2010 m. – Meno edukologijos katedros. Tai sudarė sąlygas integruoti mokslinį, metodinį potencialą, organizuojant šiuolaikinio ugdymo tyrimus, glaudžiau siejant pedagogų rengimo procese teoriją ir praktiką, jos tobulinimo strategijas su vykdomais tyrimais, įgyvendinant ugdymo inovacijas. Kartu nuolat tobulintos ir plėtotos studijų programos, studijų infrastruktūra, aplinka, procesas, siekta atliepti naujų, universitetinį išsilavinimą turinčių, specialistų poreikį. Dėl to specializacijomis papildytos studijų programos: magistro – Edukologija (specializacija – Vaikų teisių apsaugos vadyba) ir Kūno kultūros ir sporto edukologija (specializacija – Sporto vadyba) bei bakalauro studijų programa Eduko­logija (specializacija – Šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga).

Edukologijos fakultetas nuolatos ypatingą dėmesį skyrė mokslo ir studijų prioritetiniams tikslams įgyvendinti – gerinti studijų kokybę, plėtoti mokslinę veiklą. 2006 m. fakultete pradėjo veikti Studijų kokybės vady­bos centras bei dvi laboratorijos – Ugdymo diagnostikos (vad. prof. dr. A. Kiseliovas), įsteigta prie Ugdymo sistemų katedros, bei Sportinio ugdymo tyrimų (vad. doc. dr. S. Norkus), įsteigta prie Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros. Bendradarbiaujant su Kanados Toronto universiteto mokslininkais, pradėti vykdyti tyrimai akademinio jaunimo karjeros srityje.  

2008 metais patvirtinta Edukologijos bakalauro studijų progra­mos specializacija Nuotolinio mokymo(si) valdymas, 2009 metais sukurta nauja Edukologijos magistrantūros studijų programos specializacija Personalo mokymo(si) vadyba, taip pat bakalauro studijų programos Pradinio ugdymo pedagogika specializacijos – Profesi­nio informavimo ir konsultavimo vadyba, Neformaliojo ugdymo vadyba.

Edukologijos fakultete nuosekliai buvo plėtojami dėstytojų ir studentų tarptautiniai mainai, projektinė veikla.  Rūpindamasis studijų kokybe, fakultetas 2010 m. pradėjo įgyvendinti  projektą „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didini­mas“, kurio pagrindu adaptuojami inovatyvūs studijų orga­nizavimo ir mokymo(si) metodai bei formos.

Šiaulių universiteto Edukologijos, Menų, Humanitarinis fakultetai dalyvavo projekte „Šiaulių universiteto humanitarinių, socialinių mokslų, meno sričių studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos modernizavimas, didinant studijų proceso efektyvumą ir tarptautiškumą“. Pagal projektą Edukologijos fakultete 2012 m. įrengtos 4 integruoto mokymosi laboratorijos, skirtos inovatyvių, interaktyvių mokymosi metodų, aplinkų taikymui, inovatyvių studijų organizavimo formų bei būdų diegimui, studijų programų tarpdalykiškumo ir tarptautiškumo didinimui. Nuo 2011 m. fakulteto mokslininkai gali sukauptą mokslinę patirtį perteikti praktikams pagal priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. Jos tikslas – at­naujinti ugdymo turinį, orientuoti jį į esminių mokinių kompe­tencijų ugdymo, programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą ir inovacijų skatinimą. 

Itin ryški Edukologijos fakulteto mokslininkų tyrimų kryptis – vaikystės pedagogika. Tai nauja socialinės kultūrinės pedagogi­kos sritis, grindžiama vaikystės fenomeno, kaip socialinio kultūrinio reiškinio, sampratomis ir atliepianti europinę emanci­puojančios pedagogikos mokslo dimensiją. Ši pedagoginių tyrimų epistemologijos kryptis svarbi ne tik Europoje, bet ir JAV. Vaikystės tyrimai pripažinti nacionalinio lygmens tyrimais, nes nuo jų priklauso švietimo politikos, orientuotos į žmogaus mokymąsi visą gyvenimą, formavimas, kultūros realizavimas. Šiaulių universiteto mokslininkai, kurdami tokios švietimo politikos pagrindus, keičia ir pedagogų universiteti­nio rengimo modelį, nes į pirmosios švietimo grandies specialistų rengimą įtraukia emancipacinę paradigmą.

Kilus idėjai sutelkti Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus, besigilinančius į įvairias socialines, pedagogines vaikystės problemas, 2009 m. Edukologijos fakultete įkurta Nacionalinė vaikystės tyrėjų asociacija (vad. prof. habil. dr. A. Juodaitytė), jungianti įvairių sričių – edukologijos, psichologijos, kultūrologijos, sociologijos, biomedicinos ir kt. – mokslinį potencialą vaikystės fenomenų tyrimų krypčiai stiprinti. Asociacijos veikloje dalyvauja mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų – Lietuvos edukologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Panevėžio kolegijos.

Vis didesnio mokslininkų ir praktikų dėmesiosulaukia jau tradicinėmis tapusios tarptautinės ir nacionalinės konferencijos: „Mo­kytojų rengimas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos“, „Sociali­nis ugdymas“, „Kurkime drauge vaikystę šiandien“, „Informacinės ir komunikacinės technologijos gamtamoksliniame ugdyme“, „Dva­singumo sklaida meninio ugdymo realybėje“.

Fakultete nuo 2001 m. leidžiamas recenzuojamas tęstinis mokslo straipsnių rinkinys „Socialinis ugdymas“  bei nuo 2002 m. – periodinis mokslo žurnalas „Mokytojų ugdymas“, įtrauktas į tarptautines mokslinės informacijos duomenų bazes Index Copernicus ir EBSCO.

Puoselėjant mokslinį, pedagoginį, kultūrinį palikimą, meninės, švietėjiškos veiklos tradicijas, Edukologijos fakultete įkurtos Šiaulių Alma mater dėstytojų prof. Juozo Vaitkevičiaus, prof. Tomo Stulpino, maestro doc. S. Žalalio, Šiaulių miesto burmistro (1925–1931) Jackaus Sondeckio ir prof. Sauliaus Sondeckio, rašytojos Marijos Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos), tarpukario Lietuvos pedagogo Jono Murkos vardinės auditorijos.

Muzikos katedros dėstytojų vadovaujami meno kolektyvai koncertuoja mieste, Lietuvoje, užsienyje, yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, prizininkai ir nugalėtojai, festivalių ir dainų švenčių dalyviai.

Fakulteto studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai dalyvauja ERASMUS+ mainų programose, tarptautinėse akademinėse stažuotėse ir kt.

Fakultetas intensyviai plėtoja socialinės partnerystės ryšius: bendradarbiauja su šalies mokyklomis, ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, šalies bei užsienio aukštojo mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, Nacionaline mokyklų vertinimo agentūra, švietimo skyriais, mokyklų metodinėmis tarybomis.

 Pedagogikos/Edukologijos fakulteto dekanai: V. Viruišis (1960–1966), V. Karvelis (1966–1968); J. Kleišmanas (1968–1971); J. Linkevičius (1971–1973);  B. Prėskienis (1973–1992);  S. Tumėnas (1992–2000); prof. dr. A. Gumuliauskienė (2000–2008); A. Kazlauskienė (2008–2013); doc. dr. E.  Masiliauskienė (2013–2016).     

Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto istorijos pradžia laikoma 1975 m., kai buvo įsteigtas Specialiosios pedagogikos fakultetas. Įžvelgus, kad „Specialiosios pedagogikos“ pavadinimas per siauras vykdomoms fakulteto veikloms apibrėžti, nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Senato nutarimu (2006-06-21, protokolo Nr. 7) Specialiosios pedagogikos fakultetas pervadintas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetu.

Tai bene stipriausias specialiųjų pedagogų rengimo fakultetas Lietuvoje, puoselėjantisgilias tradicijas ir išlaikantis stiprų potencialą specialiojo švietimo ir ugdymo, pagalbos teikimo specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems asmenims, neįgaliųjų bei socialinės atskirties grupės asmenų socialinių poreikių tyrimų srityse. Šis fakultetas tradiciškai teberengia specialiuosius pedagogus (logopedus), sėkmingai dirbančius šalies švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemai priklausančiose įstaigose, nebijančius konkurencingai dalyvauti ir šalies, ir Europos darbo ir mokslo rinkoje. 1991 m. prof. dr. R. Ivoškuvienės iniciatyva įsteigta Lietuvos logopedų asociacija, kurios tikslas –  sutelkti Lietuvos švietimo, sveikatos priežiūros institucijose dirbančius ir privačią praktiką vykdančius logopedus, atstovaujant jų profesinius interesus, plėtojant logopedijos mokslo žinias ir skatinant logopedo profesijos raidą Lietuvoje.

2011 m. kartu su Klaipėdos universitetu pradėta vykdyti pirmoji Šiaulių universitete jungtinė bakalauro studijų programa – Kineziterapija.

2014 m., vykdant Europos Sąjungos socialinio fondo INTERMAG projektą „Tarptautiškumu ir tyrimais grįstos magistro studijos“ (Nr. VP1.-2.2.-ŠMM-07-K-02-051), atnaujinta II pakopos studijų programa Specialioji pedagogika (specializacija – specialiojo ugdymo koordinavimas).

2015 m. įteikti diplomai pirmajai tarptautinės jungtinės magistrantūros studijų programos Socialinis darbas absolventų laidai. Ši studijų programa parengta ir įgyvendinama kartu su Atviru tarptautiniu žmogiškosios plėtros universitetu „Ukraina“ (Kijevas) pagal projektą „II pakopos jungtinės studijų programos Socialinis darbas parengimas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su universitetu ,,Ukraina“ (SOCNET)“ (kodas Nr. VP1- 2.2-ŠMM-07-K-02-069, sutarties Nr. VP 1-2.2-ŠMM- 07- K-02-069) ir ES vykdomą švietimo strategiją.

Stiprų mokslinį potencialą liudija ir fakulteto leidžiami periodiniai recenzuojami mokslo žurnalai – „Specialusis ugdymas“ ir „Social Welfare: Interdisciplinary Approach“, įtraukti į tarptautines mokslo duomenų bazes SCOPUS, EBSCO. Šiuose žurnaluose skelbiami naujausi šalies ir užsienio mokslininkų, dirbančių negalės ir socialinės gerovės srityse,tyrimų rezultatai.             

Fakulteto mokslininkai kiekvienais metais rengia tarptautines konferencijas bei seminarus, patys inicijuoja bei dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: socialinė atskirties rizikos situacijose esančių asmenų psichosocialinė gerovė: socialinių ugdymosi inovacijų modeliavimas ir įgalinanti pagalba; socioedukacinės inovacijos inkliuzinėje mokykloje, jų plėtra ir ugdytojų inkliuzinio ugdymo kompetencijų stiprinimas; reabilitacija ir visuomenės sveikatą veikiantys palankūs ir rizikos veiksniai.

Nuo 2014 m. fakulteto mokslininkų iniciatyva įkurtas Šiaurės Vakarų Lietuvos vaikų reabilitacijos klasteris, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – gerinti vaikų reabilitacijos kokybę, atliekant ir taikant modernius taikomuosius metodus ir tyrimus, įtraukiant mokslininkus ir studentus. Itin sparčiai plečiami moksliniai ir dalykiniai ryšiai su kitais Lietuvos bei užsienio universitetais. Bendradarbiavimo sritys įvairios: tarptautinės konferencijos, dėstytojų stažuotės, studentų mainų programos, bendri projektai. Ypač glaudžius ryšius fakultetas palaiko su Mančesterio Metropolitan universitetu (Jungtinė Karalystė); „Open International University of Human Development „Ukraina“; Rezeknės aukštąja mokykla (Latvija) ir kt.

Fakultete įkurtos jame dirbusių prof.Vytauto Karvelio vardinė auditorija-archyvas ir profesinės reabilitacijos laboratorija, bei doktoranto Mariaus Daugėlos vardinė auditorija.    

Specialiosios pedagogikos/Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dekanai: J. Ambrukaitis (1975–1995), J. Pumputis (1996–2006), I. Baranauskienė (2006–2016).

Fakulteto raidą lėmė ne tik įvykiai ir laikas, bet labiausiai – žmonės, pasišventę mokslinei ir pedagoginei misijai. Jų darbai, dvasinis, mokslinis, akademinis potencialas daro nenusakomą bei nepamatuojamą įtaką visiems siekiams, procesams ir rezultatams.  Švietimas turi esminės reikšmės visuomenės egzistavimo kokybei ir raidai ateityje. Pedagogų rengimas XXI a. turi atitikti naują šiuolaikinės postmodernios visuomenės kokybinį lygmenį. Tai yra prioritetinis mūsų visų tikslas.