Skyriaus tikslas – eksponuoti gausią lauko augalų kolekciją, kurioje atsispindėtų Lietuvos floros ir įvairių pasaulio geografinių regionų augalų šeimų, genčių bei rūšių įvairovė pažintinėms, švietėjiškoms ir mokslinių tyrimų veikloms vykdyti.

Skyriaus sudėtis. Šiuo metu skyriuje auginama apie 900 augalų rūšių, priklausančių 93 šeimoms. Skyriuje įrengta 118 vienetų 1,70–7,65 m. ilgio ir 1 m. pločio lysvių. Naudojama A. L. Tachtadžiano magnolijūnų skyriaus sistema. Augalai susodinti lysvėse, grupuojant juos pagal šeimas, laikantis lotyniškos abėcėlės eiliškumo. Tokiu būdu sugrupavus augalus, patogu atpažinti kiekvienai šeimai būdingus morfologinius požymius.
Skyriuje yra Lietuvos nykstančiųjų ir retųjų augalų kolekcija, kurią sudaro 70 rūšių augalai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.
Auginami vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai bei puskrūmiai. Prioritetas teikiamas daugiamečiams žoliniams augalams. Įdomu tai, kad kai kurių šeimų, pvz., burnotinių (Amaranthaceae), spriginių (Balsaminaceae), Loasaceae, Nolanaceae, atstovai mūsų sąlygomis yra vienmečiai. Skyriaus augalų kolekcija gausinama atsižvelgiant į išskirtines rūšių sistematines, morfologines ir dekoratyvines savybes. Ypatingas dėmesys skiriamas vaistiniams, aromatiniams ir Lietuvos retiesiems augalams. Gausiausios šeimos – astrinių (Asteraceae) – 109 rūšių, salierinių (Apiaceae) – 57, bastutinių (Brassicaceae) – 57, gvazdikinių (Caryophyllaceae) – 39, pupinių (Fabaceae) – 31, notrelinių (Lamiaceae) – 58, miglinių (Poaceae) – 44, vėdryninių (Ranunculaceae) – 34. Skyriuje gausiausios rūšimis šios gentys: rykštenės (Solidago), gvazdiko (Dianthus), dobilo (Trifolium), šalavijo (Salvia).


Skyriaus augalų kilmė. Dauguma skyriaus augalų išauginta iš sėklų, kurios buvo gautos iš kitų botanikos sodų, vykdant tarptautinius sėklų mainus. Skyriuje augančių augalų sėklos atkeliavusios iš Austrijos, Šveicarijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rumunijos, Rusijos ir kitų šalių botanikos sodų.

Sąlygos skyriuje. Bendras skyriaus plotas – 25 arai. Augalai skyriuje auginami lysvėse ir tik maža dalis inspektuose. Juose auginami augalai, kuriems būdingas ilgesnis vystimosi laikotarpis iki brandos tarpsnio, kai jie yra tinkami sodinti į lysves. Skyriuje augantys augalai nėra labai reiklūs dirvožemiui, jis gerinamas tik esant poreikiui. Augalai apsaugomi nuo ligų naudojant natūralias priemones. Apsaugant nuo šalčių eglių šakomis reikia pridengti tik nedidelę dalį augalų. Dauguma skyriuje augančių augalų yra daugiamečiai rūšiniai augalai (ne veislės), todėl ypatingų sąlygų augalai nereikalauja, nes prisitaikę augti gamtinėmis (kovos už būvį) sąlygomis.

Įdomesni augalai. Šioje kolekcijoje yra ne tik dekoratyvinėmis, bet ir aromatinėmis, vaistinėmis, dažinėmis, maistinėmis ir kitomis savybėmis pasižyminčių įdomių augalų, tokių kaip:

Dvokiančioji ferula (Ferulla assa–foetida) – tai salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis prieskoninis augalas. Šio augalo lapuose, žiedynuose ir vaisiuose yra eterinio aliejaus, skleidžiančio stiprų česnako kvapą. Irane ir Afganistane ferula skaninami kepti ir troškinti avienos patiekalai, o Indijoje ir Javoje ji vartojama daržovių ir ryžių patiekalams gardinti – suteikia ypatingą skonį ir aromatą. Ferulos dažnai dedama į kario prieskonių mišinius.

Dažinė mėlžolė (Isatis tinctoria) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetis žolinis augalas. Augalas taip vadinamas todėl, kad jau tūkstančius metų iš jo gaminami mėlyni dažai. Julijaus Cezario (I a. pr. Kr.) teigimu, britų kariai mėlžolės dažais dažydavosi veidus priešams įbauginti.

Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea) – tai storlapinių (Crassulaceae) šeimos daugiametis augalas, storais sultingais lapais, žydintis geltonai. Liaudis ją vadina auksine šaknimi. Šaknis atrodo tarsi paauksuota, gelsva ir blizgi. Pats augalas kaupia medžiagas, kurios manoma, jog yra labai naudingos organizmui - tonizuoja ir balansuoja visą jo veikimą, atkuria nusilpusio organizmo veiklą. Rodiolė prilyginama pačiam ženšeniui!

Rekomenduojamas lankymo metas. Birželis–spalis. Skyrius dekoratyvus skirtingų formų augalų žiedynais, lapais ir kero formomis. Savo žydėjimu atkreipia dėmesį skyriuje augantys augalai tokie kaip: vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos vienmečiai dekoratyvūs augalai. Populiariausi šios šeimos genties augalai: sukučiai (Ipomoea). Sukučių stiebai užauga iki 2 metrų ir daugiau aukščio. Žiedų spalvos - nuo dangaus žydrumo iki rausvai violetinių, rožinių, rausvų, baltų ar margi. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Ne tik žiedai, bet ir lapai yra dekoratyvūs: širdiški, smailiomis viršūnėmis, dažnai triskiaučiai.
Savo grožiu traukia ir notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai, kurie yra daugiamečiai žoliniai augalai ir puskrūmiai. Augalų forma ir žydėjimu traukia dėmesį mėlynos, melsvos, violetinės spalvos ir atspalviais žydintys augalai. Žiedais džiugina juozažolės (Hyssopus), šalavijo (Salvia), katžolės (Nepeta), monardos (Monarda), gumbenės (Phlomis), notros (Stachys) genčių augalų atstovai. Šių augalų žydėjimas trunka nuo birželio iki rugsėjo.
Dėl skyriuje auginamų kitų, savo lapų formų, kero struktūros dekoratyvių augalų, skyrių verta aplankyti iki pat spalio.


Trumpa istorija. Nuo 2000 m. botanikos sodo direktorės prof. Vidos Motiekaitytės iniciatyva pradėtos kurti naujos augalų kolekcijos, tuo metu buvo numatyta ir ši kolekcija. 1999 metais skyrių pradėti kurti padėjo atėjusi dirbti eksperimentinės dalies agronomė Rita Mikaliūnaitė, kuri iki tol rūpinosi kitais sodo dekoratyviaisiais augalais.
Augalų sistematikos ir geografijos skyriaus projektas buvo pradėtas ruošti 2000 metais. Pirmieji augalai pasodinti 2002 metų pavasarį. Vienas pagrindinių šio skyriaus įkūrimo tikslų - užtikrinti kokybiškas Šiaulių universiteto studentų augalų sistematikos studijas. Skyrius įkurtas norint lankytojams parodyti Lietuvos floros ir įvairių pasaulio geografinių regionų šeimų, genčių bei rūšių įvairovę, pademonstruoti jų sistemą, suteikti sąlygas pažinti skyriuje augančius vaistinius, aromatinius ir Lietuvos nykstančius augalus. Skyrių puoselėjo šios Botanikos sodo darbuotojos: Rita Mikaliūnaitė (1999–2006), Edita Lopetienė (2006–2009); Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė (2009–2016).

Skyriaus rėmėjai
Kęstutis Kazimieras Vilkonis labai rūpinosi skyriaus išlikimu ir jo puoselėjimu, taip pat jo iniciatyva skyriuje buvo įkurtas Lietuvos nykstančiųjų ir retųjų augalų kolekcija. Šie augalai buvo atvežti iš Kęstučio Kazimiero Vilkonio organizuotų ekspedicijų, skirtų atlaso „Lietuvos žaliasis rūbas" medžiagos surinkimui.
Šiaulių Rotary klubas "Harmonija" finansavo takų dangos įrengimą skyriuje.
Fotografas Romualdas Sruoga įamžina gražiausius skyriaus vaizdus ir pražydusius augalus.

Skyrių kuruoja
Skyrių kuruoja Botaninių kolekcijų kuratorė Žydrūnė Valainytė, tel. nr. (8 41) 55 39 34, zydrune.valainyte@su.lt