Rugsėjo 23-24 dienomis Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje įvyko 15-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Valstybės vaidmens raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas“, kurią organizavo Lietuvos mokslo sąjungos institutas, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas ir Tyrėjų kompetencijų tinklas (Researchers’ Excellence Network RENET). Konferencijoje, kuri vyko hibridiniu būdu, dalyvavo pranešėjai iš įvairių Lietuvos universitetų ir institucijų, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos.
Plenariniame posėdyje konferencijos dalyviams sveikinimo žodžius tarė VU Šiaulių akademijos direktorės pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė, kuri kartu su VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktore doc. dr. Lina Garšviene įteikė padėkas šios konferencijos iniciatoriams, ilgamečiams organizatoriams ir palaikytojams. Taip pat Šiaulių miesto mero sveikinimus konferencijos dalyviams perdavė Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Plenarinio posėdžio metu išklausyti penki pranešimai. Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vilniaus universiteto profesorius dr. Dalius Serafinas analizavo išmintingos vietinių gamtos ir infrastruktūros išteklių bei žmonių talentų ir gebėjimų vadybos galimybes Lietuvos regionuose, pabrėždamas socialinio aspekto svarbą tvaraus regionų vystymosi kontekste.
Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto profesoriai dr. Baiba Rivža ir dr. Peteris Rivža pasidalino savo įžvalgomis apie Latvijos regionų plėtrą ir atliktų išsamių regioninių tyrimų rezultatais. Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys dr. Jonas akcentavo Jono Prano Aleksos (1879–1955), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, agronomo, sociologo, ekonomisto, buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro darbų esmines mintis, jo kartos valstybės raidos prielaidas. Taip pat dr. Jonas Jasaitis palietė įvairias šiandienines politikos aktualijas ir susiejo jas su antropologine strateginio valdymo metodologija, kuri padėtų siekti valstybės ir regionų raidos.
Šiaulių miesto mero patarėjas Justinas Švėgžda savo pranešime „Niekada neleiskite gerai krizei nueiti perniek: stiprinkite vietos atsparumą neramumų laikais“ akcentavo pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų bendradarbiavimo svarbą krizių kontekste, pateikė daug gerosios praktikos pavyzdžių iš Šiaulių miesto valdant pandeminę situaciją.
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkė, kraštotyrininkė, pedagogė Audronė Kiršinaitė ir Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojas Almantas Šlivinskas pasidalino savo atlikto Šiaulių rajono bibliotekų istorijos tyrimo rezultatais ir susiejo juos su regiono populiarinimo tikslais.
Plenariniame posėdyje autoriai taip pat pristatė dvi naujai išleistas knygas: prof. dr. Baiba Rivža kaip redaktorė pristatė monografiją „The Strength of Latvia for the Long-term Development“, išleistą Latvijos mokslų akademijos ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto. O Audronė Kiršinaitė pristatė savo ir A. Šlivinsko knygą „Šiaulių rajono bibliotekų istorija – ištakos ir dabartis“, kurią išleido UAB „Šiaulių spaustuvė“.
Toliau darbas ir mokslinės diskusijos vyko trijose darbo grupėse.
Pirmojoje darbo grupėje „Regionų socioekonominės raidos perspektyvos. Optimalus žmonių, gamtos ir infrastruktūros išteklių panaudojimas“, kurią moderavo VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorius dr. Teodoras Tamošiūnas, perskaityta net dešimt pranešimų. Didelį įspūdį paliko du pranešimai medicinos tematika, kurių autorės – Vilniaus universitete dirbanti docentė ir čia studijuojanti doktorantė, abi atvykusios iš Ukrainos. Docentė dr. Zoryna Boiarska apibūdino Žmogaus sveikatos pasą – kiekybinį žmogaus sveikatos ir darbingumo skaitmeninį įvertinimą, sukurtą Ukrainoje, o dabar jau naudojamą ir Lietuvoje – lietuvių kalba. Doktorantė Anastasiia Shelest apžvelgė savo atliekamą sudėtingą tyrimą apie žmogaus kamieninių ląstelių funkcinį aktyvumą. Trys VU Šiaulių akademijos doktorantės nagrinėjo viešosios politikos formavimo, valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir bibliotekų specialistų profesinių kompetencijų tobulinimo temas. Taip pat nagrinėti sumanaus kultūros valdymo ir kokybės vertinimo modelių taikymo klausimai. Įdomias diskusijas paskatino du pranešimai apie sveikatos turizmą ir dalykinio turizmo ekonominių rodiklių matavimą.
Antrąją darbo grupę „Regionų atsparumo krizėms didinimas ir institucinio potencialo stiprinimas“ organizavo Tyrėjų kompetencijų tinklas (RENET), todėl ji vyko anglų kalba. Ją moderavo Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantė, kurios tyrimus finansuoja Jungtinės Karalystės Ekonomikos ir socialinių tyrimų taryba, RENET narė Nora Leach, Akmenės rajono mero pavaduotojas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų doktorantas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lektorius, RENET narys Tomas Martinaitis ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, Tyrėjų kompetencijų tinklo (RENET) koordinacinio komiteto pirmininkė Vita Juknevičienė. Darbo grupėje skaityti šeši pranešimai iš Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Latvijos. Didelio dėmesio sulaukė alternatyvūs regionų plėtros matavimo indeksai ir sumanaus vietos savivaldos valdymo klausimai. Nagrinėti klausimai, susiję su aukšto lygio pareigūnų – ambasadorių karjeros valdymu, elektroninio vadovavimo savivaldybėse iššūkiais, viešųjų finansų stabilumu bei sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemomis. Nagrinėti Lietuvos, Latvijos, Italijos, Bulgarijos, Pietų Afrikos Respublikų atvejai. Dalyviai diskutavo ne tik nagrinėjamų problemų (turinio) klausimais, bet ir dėl tyrimo metodologinių prieigų, ateities tyrimų perspektyvų.
Trečioji darbo grupė „Skaidrumo vizija viešajame sektoriuje: teorinės ir praktinės perspektyvos“ sulaukė ne tik akademinės bendruomenės, bet ir valstybinių bei vietos institucijų atstovų dėmesio. Į diskusiją, kurią moderavo „Skaidrumo akademijos“ ekspertė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto docentė dr. Rita Toleikienė ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šikšnienė, jungėsi tiek korupcijos prevencijos, organizacijos kultūros ir darbuotojų sveikatos klausimus nagrinėjantys tyrėjai, besidomintys studentai, tiek ir už antikorupcinės aplinkos kūrimą įvairiose organizacijoje atsakingi asmenys (savivaldybių atitikties pareigūnai ir kt.).
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyrius vadovas Benas Aldakauskas pristatė „Skaidrumo akademijos“ iniciatyvą, kuri apjungia jau ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus institucijas, norinčias dalintis savo patirtimi apie antikorupcinės aplinkos kūrimą arba įgyti naujų žinių, perimti gerąją patirtį. Džiugu, kad šioje savanoriškoje iniciatyvoje jau dalyvauja 48 institucijos ir 27 mentoriai / ekspertai. Be to, neseniai pradėjo veikti ir „Skaidrumo akademija“ mokytojams programa. Paliesta ir viešojo sektoriaus lyderystės įgyvendinant antikorupcinius įsipareigojimus tema, kurią pristatė Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Raimundas Kalesnykas. Pastebėta, kad viešojo sektoriaus institucijose be aukščiausio lygio vadovų lyderystės ir asmeniško sąžiningo elgesio demonstravimo sunku užtikrinti skaidrios aplinkos efektyvumą, rezultatyvumą, tvarumą. Pranešėjas akcentavo, kad norint organizacijoje sukurti korupcijai atsparią aplinką, būtina sukurti darnią antikorupcinės vadybos sistemą, palaikyti organizacinę kultūrą ir užtikrinti efektyvią atsakomybę. Tam pritarė ir į diskusiją įsitraukę klausytojai. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Auksė Tutkutė pristatė pranešimą, kuriame aptarė jau įgyvendintas VMI praktikas kuriant antikorupcinę aplinką. Šioje institucijoje didelis dėmesys skiriamas vadovų ir darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimui, viešumo užtikrinimui, korupcijos rizikos veiksnių nustatymui ir šalinimui. O pagrindinis ilgalaikis prevencinės veiklos tikslas – didinti visuomenės ir darbuotojų pasitikėjimą VMI.
Į skaidrumo temą viešajame sektoriuje buvo pažvelgta ir iš organizacijos klimato kūrimo, psichologinio atsparumo ir psichosocialinės savijautos organizacijoje perspektyvos. Apie tai kalbėjo ir diskutavo net trys pranešėjos – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atstovė Saidana Areimienė, analizavusi viešojo sektoriaus organizacijos klimato gerinimo valdant mobingą aspektus; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Lina Zabulienė, analizavusi psichologinio atsparumo organizacijoje klausimą, susiejant hormonus ir patiriamą stresą; ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė dr. Asta Vaitkevičienė, pristačiusi ŠA darbuotojų psichosocialinės savijautos tyrimo apžvalgą. Mokslininkių atlikti tyrimai ir pateiktos įžvalgos atskleidė, kad kuriant saugią, atvirą organizacijos aplinką galima tikėtis ir didesnio skaidrumo visose jos veiklose.
Pastebėtas viešojo sektoriaus veiklos matavimo problemas, remiantis Lietuvos ir Ukrainos didžiųjų miestų atvejais, įvardino Mykolo Romerio universiteto mokslininkai Tadas Sudnickas, Vainius Smalskys, Natalija Gavkalova. Pranešėjų teigimu, savivaldybėse sudaromi strateginio valdymo planai nepasižymi visišku rodiklių subalansuotumu, pasirinkti rodikliai dažnai neatspindi visų savivaldybės veiklos aspektų. Todėl svarbu ištaisyti, jeigu norima siekti gyventojų aktyvumo savivaldybėse, taip pat ilgalaikio skaidrumo užtikrinimo.
Šios sekcijos pranešėjų įžvalgos atskleidė skaidrumą viešajame sektoriuje lemiančių veiksnių, kuriant antikorupcinę aplinką institucijose, daugiadimensiškumą. Darbo grupės dalyviai tikisi, kad šios diskusijos paskatins labiau tyrinėti skaidrios aplinkos kūrimo temą tarpdisciplininiu požiūriu.
Antroji konferencijos diena – kultūrinė pažintinė išvyka į Kėdainių kraštą, kurią organizavo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vilniaus universiteto profesorius dr. Dalius Serafinas. Diena prasidėjo vienoje seniausių Lietuvos bibliotekų – Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekoje susitikimu su šios švietėjiška veikla garsios bibliotekos darbuotojomis. Po išsamios dabartinės veiklos apžvalgos aptarti ryšiai ir bendradarbiavimo perspektyvos su Lietuvos mokslininkų sąjunga ir VU Šiaulių akademija. Diskutuota apie Lietuvos regionų raidos problemas ir pasiekimus, apie regioninių mokslo ir inovacijų centrų steigimo iniciatyvą, vietinių žmogiškųjų išteklių panaudojimo galimybes, mokslo ir savivaldos institucijų ryšius. Susipažinta su labai turininga šios bibliotekos veikla, apsilankyti jos fondai, kuriuose sukauptais ir labai kruopščiai suklasifikuotais leidiniais gali pasinaudoti mokslininkai tyrėjai, švietimo institucijos, vietos bendruomenės ir kt. Konferencijos dalyviai susipažino su išties turtingu Kėdainių kultūros paveldu. Vien tik ši biblioteka yra parengusi leidinių, pavadintų bendru, gana simbolišku vardu – „Knygiai“ rinkinį, kuriame nušviečiama iš šio krašto kilusių žymių mokslo ir kultūros veikėjų veikla.
Kėdainių rajonas garsus ne tik agurkų auginimu, bet ir kita ūkine veikla. 2022 metų pavasarį Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos iniciatyva surengti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros aptarimai. Šių renginių metu LMS pirmininko VU prof. dr. Daliaus Serafino ir vietos bendruomenių dėka buvo aplankyti ekologinės gyvulininkystės ūkiai, supažindinta su naujais mėsos gaminiais, vyko didžiulį susidomėjimą sukėlę ekologiškos ūkinės veiklos aptarimai ir tiek vietinei rinkai, tiek eksportui skirtų patiekalų degustacijos. Dalimi šių įspūdžių pasidalinta ir išvykos metu.
Išvyka į Kėdainių kraštą (Kėdainių senamiestį) buvo puiki proga pamatyti išsaugotus škotų ir žydų architektūros paveldo objektus, apsilankyti kunigaikščių Radvilų dėka pastatytoje Kalvinų bažnyčioje ir net pamatyti bažnyčios požemyje stovinčius labai įspūdingus Radvilų giminės mirusiųjų sarkofagus. Kėdainiuose ir jų apylinkėse yra daug kultūros objektų: dailininkės Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija ir už keliolikos kilometrų esanti Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė – Šetenių dvaras, kuriame veikia jo kūrybą atspindintis muziejus. Čia organizuojami garsieji „Šetenių skaitymai“ ir kiti renginiai, ne kartą minėti ir Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“.
Informaciją parengė konferencijos organizatoriai: prof. dr. Teodoras Tamošiūnas, doc. dr. Vita Juknevičienė, dr. Jonas Jasaitis, doc. dr. Rita Toleikienė, socialinė partnerė Rita Šikšnienė. Santos Jonuškės nuotr.
