Sidebar

Gruodžio 17 d., eidamas 91-uosius gyvenimo metus, mirė skulptorius, pedagogas, ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas ir vienas iš buvusio Dailės fakulteto įkūrėjų, profesorius Aloyzas Toleikis.

Aloyzas Toleikis gimė 1931 m. balandžio 12 d. Šilalės rajone Gvaldų kaime. 1949–1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute dėstytoju. Dvidešimt metų A. Toleikis ėjo Piešimo katedros vedėjo pareigas, buvo aukštosios mokyklos senato nariu,  dešimtmetį vadovavo Šiaulių dailininkų sąjungai.

1970-aisiais jam buvo suteiktas docento, o 1980-aisiais – profesoriaus laipsnis. Iš viso Šiaulių pedagoginiam institutui A. Toleikis paskyrė bene keturiasdešimtmetį – dėstytojavo 39 metus.

A. Toleikiui ėmus dirbti Šiaulių pedagoginiame institute, prasidėjo daug kultūrinių permainų. Ne tik instituto gyvenime, bet ir miesto. Galima sakyti, kad sulig dėstytojo darbo pradžia prasidėjo tikras dailės mokytojų rengimas, buvo įkurtas Dailės fakultetas Zubovų rūmuose.

A. Toleikis 1966 metų buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o 1978 metais skulptoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas. Menininkas įdėjo daug pastangų kuriant Šiauliuose dailės galerijas, savo skulptūromis puošė Šiaulių miesto erdves.

Aloyzas Toleikis sukūrė dešimtis portretų, dekoratyvinių skulptūrų, medalių, antkapinių paminklų. Darbai atlikti iš marmuro, granito, bronzos, terakotos, medžio. Svarbesni kūriniai: „Jaunystė“ (1969), „Ikaras“ (1971), „Grojanti mergaitė“ (1978), „Dubysa“ (1976), „Rytas“ (1979), „Motinystė“ (1980), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985), „Laiko ritmai“ (2014), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973), antkapinis paminklas A. Bilevičiūtei (1977), žymių šiauliečių bareljefai, biustai: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kitų.

Paskutiniuosius gyvenimo metus Birštone praleidusio prof. Aloyzo Toleikio darbų yra įvairių Lietuvos muziejų fonduose.

Jautriai apie iškilaus menininko ir pedagogo netektį socialiniame tinkle parašė jo kolega, daug metų jį pažinojęs dailininkas ir fotografas Vilmantas Dambrauskas. „Kartu dirbome Šiaulių universitete jo paties įkurtame Menų fakultete. Kalbėdavo nedaug. Tyliai ir lėtai. Tai, ką reikia. Aloyzas buvo mano pirmasis foto modelis studijoje. Atvirai sakant, tik dėl jo ir pradėjau fotografuoti šiauliečius menininkus. Kažkada, vasarą geriant su kolegomis kavą mieste, iš tolo pastebėjau einantį profesorių. Kaip visada, ėjo aukštas ir tiesus, plėvesuodamas savo menininko ševeliūra. Ėjo Skulptorius, Mokytojas, Menų fakulteto įkūrėjas, garsiausių miesto skulptūrų autorius ir... niekas net nepažvelgdavo, niekas neatsisukdavo... Tai buvo žvėriškai neteisinga. Per kelias akimirkas gimė įdėja nufotografuoti Kūrėjo portretą. Jau 10 metų fotografuoju Šiaulių miesto menininkus... Be galo liūdna, kai išeina tie, kurių nepakeisi...“, – mintimis apie profesorių A. Toleikį savo paskyroje pasidalijo V. Dambrauskas.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos bendruomenė (iki 2021 m. sausio 1 d. – Šiaulių universitetas) ypač vertina profesoriaus pedagoginę ir kūrybinę veiklą, didelį indelį į kultūros sklaidą ne tik Šiauliuose, kur skultoriaus kūrybą liūdija jo darbai, bet ir visoje Lietuvoje.

Akademinės bendruomenės vardu nuoširdžią užuojautą profesoriaus A. Toleikio artimiesiems reiškia VU Šiaulių akademijos vadovai.

Atsisveikinti su Velioniu bus galima nuo gruodžio 19 dienos 12 val. Šiauliuose, Dvaro g. 99 esančiuose gedulo namuose. Amžinojo poilsio A. Toleikis atguls Gargždų miesto kapinėse.

Parengta pagal etaplius.lt ir VU Šiaulių akademijos inf.
Vilmanto Dambrausko nuotr.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos