Lapkričio 24–25 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vykusi tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Neapibrėžtumo spąstai – atsparaus regiono scenarijai“, kurioje buvo nagrinėti regiono ekonominio, socialinio atsparumo klausimai, pasižymėjo Lietuvos ir užsienio šalių pranešėjų įžvalgomis ir aktyviomis diskusijomis.
Lapkričio 24 d. vykusio plenarinio posėdžio metu savo pranešimus skaitė Milano politechnikos universiteto (Italija) prof. dr. Roberta Capello ir doc. dr. Andrea Antonio Caragliu („Regionų augimas ir skirtumai pokovidinėje Europoje: naujas normalumo schenarijus“), Johanesburgo universiteto (Pietų Afrikos Respublika) prof. dr. Danie Meyer ir doc. dr. Natanya Meyer („Regioninio vystymosi matavimas: atsparumo indeksas“). Apie Šiaulių regiono investicinę aplinką analizavo užsienio investicijų agentūros „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovas Vydūnas Trapinskas, o apie energetikos kainas, kainas ir palūkanas bei tai, kas laukia 2022 m. prognozavo ekonomistas Marius Dubnikovas. Plenarinį posėdį ir panelinę diskusiją „Regionas be sostinės sindromo“ moderavo žurnalistas Andrius Tapinas.
Panelinėje diskusijoje buvo analizuota Šiaurės regiono problematika, akcentuojant ateitį, proveržį IT sektoriuje, Technology Hub startą. Diskusija pradžioje buvo pateiktas EUROCHAMBRES politikos vadovės Lina Konstantinopoulou pranešimas „EUROCHAMBRES ekonominės apklausos (EES2022) rezultatų esminės įžvalgos“. Diskusijos vedėjas žurnalistas Andrius Tapinas kėlė probleminį klausimą, kodėl nepilnavertiškumo kompleksas regionuose dar gyvas? Diskusijoje savo įžvalgomis pasidalijo VRM viceministras Arnoldas Abramavičius, Akmenės raj. meras Vitalijus Mitrofanovas, VU Šiaulių akademijos direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė, Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis, UAB „Baltic Champs“ generalinis direktorius Arūnas Radzevičius, UAB „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.
Plenariniame posėdyje konferencijos dalyvius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, LPPARA prezidentas Rimas Varkulevičius.
Mokslinių pranešimų sesijoje – regionų konkurencingumo kaitos problemos
Lapkričio 25 d. mokslinės diskusijos toliau vyko mokslinių pranešimų sesijoje „Regionų konkurencingumo kaitos tendencijos“. Šios sesijos tikslas buvo pakviesti ekonomikos, vadybos, viešosios politikos ir administravimo mokslininkus pasidalyti savo tyrimų rezultatais apie įvairių privataus sektoriaus įmonių, valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų vaidmenį priimant sprendimus kuriant atsparų ir konkurencingą regioną. Pranešimų tematika apėmė įvairias sritis – regiono atsparumo, ekonominio potencialo panaudojimo galimybių (ypač pasibaigus COVID-19 pandemijai) ir galimų augimo tendencijų, iššūkių bei galimybių sėkmingam, stabiliam, tvariam, socialiai teisingam visos šalies ir regionų ekonomikos augimui, įmonių konkurencingumui globalioje rinkoje.
Mokslinių pranešimų sesijoje darbas vyko keturiose sekcijose. Sekcijoje „Regionų ekonominio atsparumo ir tvarios plėtros iššūkiai“ dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos socialinių mokslų centro, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto, buvo pristatyti šeši pranešimai įvairiais aktualiais klausimais: gyventojų gerovės teritorinės diferenciacijos, darbo užmokesčio pajamų dalies poveikio paklausai, heterogeniško ekonomikos augimo ir nedarbo lygio ryšio, finansializacijos poveikio pajamų nelygybei, tvarios finansų infrastruktūros plėtros, rizikos kapitalo investicijų poveikio šalies konkurencingumui. Pranešėjai pateikė daug aktualios informacijos, pasidalijo savo atliktų teorinių ir empirinių tyrimų rezultatais. Vyko aktyvios diskusijos apie COVID-19 pandemijos sukeltą ne tik ekonominę, bet ir psichologinę-socialinę krizę bei jos poveikį darbo rinkai, išsakyti diskusiniai argumentai už ir prieš idėją minimalią mėnesinę algą diferencijuoti pagal regionus. Buvo aptarti Baltijos šalių pajamų struktūros ir jų poveikio bendrajai paklausai skirtumai, atskleisti atskirų darbo jėgos grupių nedarbo reakcijos į ekonominį augimą skirtumai. Pranešimo apie finansializacijos poveikį pajamų nelygybei sukeltą diskusiją papildė pranešime apie finansų infrastruktūros tvarumą pristatyta informacija. Pranešime apie rizikos kapitalo investicijų poveikį šalies konkurencingumui buvo pristatyti diskusiniai aspektai, susiję su konkurencingumo matavimu, jo sąryšiu su rinkos ir instituciniais veiksniais. Sekciją moderavo VU Šiaulių akademijos prof dr. Zita Tamašauskienė ir asist. dr. Dovilė Ruplienė.
Mokslinių pranešimų sekcijoje „Vadybos sprendimų transformacijos“, kurią moderavo VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto prof. dr. Skaidrė Žičkienė ir doc. dr. Milda Damkuvienė, pranešimus skaitė VU Šiaulių akademijos, Klaipėdos universiteto, VšĮ Mokyklų tobulinimo centro, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus ir Kauno kolegijų atstovai. Kalbėta apie vadovų psichologinį atsparumą veiklai neapibrėžtumo sąlygomis, profesinio kapitalo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo vystymą, tarporganizacinį bendradarbiavimą, švietimo įstaigų vadovų holistinį karjeros modelį ir kt.
Sekcijoje „Sumanus regionų valdymas“ buvo pristatyti pranešimai, kurie atliepė atsparaus regiono scenarijus ir sumanaus regiono valdymo tematikas. Juose buvo nagrinėjama ekonominio atsparumo samprata, ekonominės laisvės indeksas, atskleista regionų socialinio tvarumo problematika ir pristatyti tvarumo rodikliai socialinėje, ekonominėje, institucinėje, ekologinėje-energetinėje bei demografinėje srityse. Pranešimuose nagrinėti gerojo valdymo principai gerosios mokyklos koncepcijoje ir aktualizuotas poreikis švietimo atstovų vadybinių kompetencijų stiprinimui, atskleisti sėkmingo tarporganizacinio bendradarbiavimo proceso principai, identifikuotos socialinės įtraukties problemos vaikų dienos centruose, atskleista savivaldybių bendradarbiavimo specifika, pristatyti sisteminiai iššūkiai, kuriuos gali padėti išspręsti savivaldybių bendradarbiavimas. Buvo pateikti konkretūs siūlymai konkrečių instrumentų kūrimui, kurie galėtų prisidėti prie regionų atsparumo stiprinimo.
Ketvirtąją sekciją anglų kalba padėjo organizuoti Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos koordinuojamas Tyrėjų kompetencijų tinklas (Researchers’ Excellence Network – RENET). Šioje sekcijoje dalyvavo 8 institucijų atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nigerijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Sekcijoje buvo aptartos dvi esminės regionams kylančių iššūkių kryptys – ekonominė ir institucinė. Didelis dėmesys buvo skirtas pandemijos poveikiui ekonominei ir socialinei gerovei bei valstybės ir regionų valdžios institucijų sprendimams, padedantiems įveikti krizę verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms. Akcentuota, kokį neigiamą poveikį sukėlė pandemija užimtumui tam tikrose krizei jautriose srityse, kaip tai paveikė darbuotojų nedarbą, skurdo lygį, padidino socialinę ir ekonominę nelygybę. Taip pat diskutuota, kokios priemonės taikomos skirtingose šalyse, stengiantis amortizuoti neigiamą krizės poveikį ekonomikai ir prisidėti prie bendruomenių greitesnio atsigavimo. Akcentuotas ir sumanios savivaldos vaidmuo, savivaldos lyderių kompetencijų ugdymo bei bendradarbiavimo stiprinimo klausimai pandeminiame kontekste. Sekcijoje buvo aptarti ir instituciniai regionų plėtros klausimai – kaip darbuotojų motyvaciją viešojo sektoriaus organizacijose veikia veiklos vertinimo sistema, ar regionams (ir Lietuvai) yra reikalingi tarptautiniai komerciniai teismai kaip alternatyva tarptautiniams ginčams spręsti, kaip politiniai sprendimai galėtų prisidėti prie ekologiško transporto (dviračių) propagavimo bei užterštumo miestuose problemos sprendimo. Sekciją moderavo RENET nariai – Varšuvos ekonomikos mokyklos (Lenkija) asist. prof. dr. Adam Jarosz ir VU Šiaulių akademijos doc. dr. Vita Juknevičienė.
Po sekcijų vykusiame konferencijos apibendrinime buvo akcentuota, jog konferencijos gausus pranešimų skaičius ir labai aktyvios visų sekcijų diskusijos byloja, kad regionų atsparumo klausimai – svarbus ir aktualus mokslinių tyrimų objektas. Pasidžiaugta, kad pranešėjams dalijantis savo tyrimų įžvalgomis, vyko mokymasis vieni iš kitų, pasisemta naujų idėjų tolesniems tyrimams, aptartos ir galimo bendradarbiavimo tyrimuose kryptys. Tikimasi, kad ši tematika ir toliau bus plėtojama, o nauji rezultatai bus aptariami jau 21-ojoje mokslinėje konferencijoje 2022 metų lapkričio mėn.
