Filologija 2012 (17)
PDF Print E-mail
Thursday, 18 October 2012 14:41

MOKSLO POPULIARINAMIEJI STRAIPSNIAI ANGLŲ IR LIETUVIŲ KALBOMIS: VIZUALINIO NARATYVUMO IR MULTIMODALUMO PERSPEKTYVA

Teresė Aleknavičiūtė

Pagrindiniai žodžiai: mokslo populiarinimo diskursas, multimodalumas, vizualinis naratyvumas.

Straipsnyje analizuojami mokslo populiarinamieji straipsniai anglų ir lietuvių kalbomis pasitelkiant dviejų tyrimo metodų –  vizualinio naratyvumo ir multimodalumo – kombinaciją. Teigiama, jog reikšmė kuriama ne tik tekstu, bet ir vaizdu, taigi analizuojama, kokie pasakojimo aspektai atskleidžiami tekstu, o kokie vaizdine medžiaga – nuotraukomis arba paveikslėliais. Išskiriamos funkcijos, kurias atlieka vaizdinė medžiaga: pavyzdžiui, ja ne tik iliustruojama, tačiau ir kuriami minimalūs naratyvai, istorijos, papasakotos lygiagrečiai su tekste aprašomomis istorijomis, ar tik tematiškai susiję, tačiau skirtingus laikotarpius vaizduojantys naratyvai. Taip pat išryškėja ir kultūriniai skirtumai: lietuviški straipsniai yra daugiau iliustruoti, dažniausiai naudojamos nespalvotos nuotraukos, dažniau pasakojamas naratyvas paralelus papasakotam tekstui, o angliškuose straipsniuose dominuoja paveikslėliai, paprastai įdėti pačioje straipsnio pradžioje, dažniau išreiškiamas subjektyvus požiūris ar simboliškas vaizdavimas.

POPULAR SCIENTIFIC ARTICLES IN ENGLISH AND LITHUANIAN: A PERSPECTIVE OF VISUAL NARRATOLOGY AND MULTIMODALITY

Teresė Aleknavičiūtė

Keywords: popular scientific discourse, multimodality, visual narrativity.

This paper analyses popular scientific articles in English and Lithuanian using a combination of two methods, visual narrativity and multimodality. It is widely acknowledged that meaning is created not only by the text but also by the visual; thus this paper investigates what aspects of narrativity are revealed by the textual and by the visual material (photos or pictures). The functions performed by the visual are indicated: for instance, it serves not only the illustrative purpose but also creates minimal narratives, the narratives parallel to the ones described in the article or the narratives that are only thematically related to the text but depict different historical periods. Cultural differences are also evident: the articles in Lithuanian are illustrated more, mainly use black and white photos, and the narrative is usually parallel to the one told in the text, while in the English articles, pictures dominate, they are usually positioned at the very beginning of the article and  express a more subjective point of view or a symbol.

TERESĖ ALEKNAVIČIŪTĖ
Vytautas Magnus University
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

DVI ALFONSO NYKOS-NILIŪNO „PRARADIMO SIMFONIJŲ“ PUBLIKACIJOS: LYGINAMASIS  ASPEKTAS

Rima Babely­tė, Vig­mantas Butkus

Pagrindiniai žodžiai: kū­rinio redagavimas, perkū­rimas, du kū­rinio variantai, lyginamoji analizė.

Straipsnio objektas yra dvi viena nuo kitos stipriai besiskiriančios Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių rinkinio „Praradimo simfonijos“ publikacijos: 1946 ir 1996 metų. Pagrindinis straipsnyje keliamas tikslas – atskleisti abiejų „Praradimo simfonijų“ publikacijų skirtumus ir panašumus, lyginamuoju būdu analizuojant, kaip buvo redaguojami, koreguojami, perkuriami pirmosios publikacijos kūriniai, kokie kūriniai į 1996 m. publikaciją nebuvo įdėti ir kodėl, kokie joje atsirado nauji kūriniai, kaip jie įsikomponavo į rinkinio visumą. Atlikus lyginamąją abiejų publikacijų analizę, daromos kelios išvados. Formaliojo teksto lygmens pokyčiai, t. y. skyrybos, rašybos ir pan. taisymai, 1996 m. „Praradimo simfonijų“ publikacijoje yra gan sistemingi, dažniausiai atliekami dėl to, kad yra taikomasi prie egzistuojančių naujų bendrinės kalbos normų, arba dėl to, kad tobulinama poetinė kalba, tvarkoma sakinio, eilutės, frazės struktūra. Vėlesnės publikacijos kūrinių tekstai yra sistemingai glaudinami trumpinant eilutes, sakinius. Ieškant originalesnės raiškos, 1996 m. publikacijoje taisomi, perkuriami tie tekstai, jų dalys, fragmentai, kuriuose įsitvirtinę sustabarėję įvaizdžiai, šabloniški motyvai, dominuoja poetinės abstrakcijos, deklaratyvumas arba pernelyg tiesmuka emocijų išraiška. 1996 m. publikacijoje vengiama „įmantrauti“, perkrauti sakinį, joje kryptingai atsisakoma mažiau pavykusių teksto atkarpų – frazių, eilučių, posmų, – o kartais netgi viso kūrinio. 1996 m. publikacijoje randasi daugiau intertekstų, kultūrinių kontekstų, dėl to atsiranda platesnių interpretacijų galimybė. Pirmoji publikacija yra optimistiškesnė, lyrinis subjektas čia entuziastingesnis, tačiau labiau priklausomas nuo aplinkybių, ne visai autonomiškas. 1996 m. publikacijoje nuotaikų tonai niūresni, kartais netgi desperatiški, neretai likimas priimamas toks, koks jis yra, bet lyrinis subjektas rodosi esąs mažiau pavaldus pašalinėms jėgoms. Daugelį minimų pokyčių nulėmė rašančiojo egzistencinė, kultūrinė, estetinė ir kitokia branda, vėlyvoji „Praradimo simfonijų“ versija atspindi gilesnes autoriaus patirtis, intensyvią kūrybinės raidos dinamiką, ypač atspindi poeto savikritiškumo stiprėjimą.

TWO PUBLICATIONS OF “PRARADIMO SIMFONIJOS” BY ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS: THE COMPARATIVE ASPECT

Rima Babely­tė, Vig­mantas Butkus

Keywords: editing of a creative piece, re-creation, two variants of a creative piece, comparative analysis.

The object of the article is two highly differing publications of the collection of Alfonsas Nyka-Nilūnas’s poems “Praradimo simfonijos” (The Symphonies of Loss) that appeared in 1946 and 1996. The main aim of the article is to reveal the differences and similarities of both publications of “Praradimo simfonijos” through the comparative analysis dealing with editing, correction, re-creation of pieces from the first collection, also, which pieces have been omitted from the 1996 publication and why, which new pieces appeared, how they integrated into the collection as the whole. After carrying out the comparative analysis of both publications, several conclusions have been drawn. The changes of the formal text level, i.e. corrections in punctuation, spelling etc., in the 1996 publication of “Praradimo simfonijos” are quite systemic, usually performed due to adjustment to existing new norms of standard Lithuanian or due to perfection of the poetic language, correction of the sentence, line, phrase structure. Texts of pieces from the later publication are systemically made more concise by shortening lines, sentences. For the purpose of the search for a more original expression, the publication of 1996 provides corrected, re-created texts, their parts, fragments that encompass established stiff images, clichéd motifs, poetic abstractions, declarative character or too forthright uttering of emotions dominates. The publication of 1996 avoids subtilizing, padding out a sentence; it quite purposefully withdraws less successful sections of the text, i.e. phrases, lines, stanzas, and sometimes even the entire poem. In the publication of 1996, more intertexts, cultural contexts appear; that is why the possibility for wider interpretations occurs. The first publication is more optimistic, the lyrical subject is more enthusiastic here; however, one is more dependent on circumstances and not so autonomous. The publication of 1996 bears darker tones of mood, sometimes even desperate, often the fate is accepted as it is but, though, the lyrical subject seems to be less dependent on exterior forces. Many of the mentioned changes have been predetermined by the existential, cultural, aesthetical and other kind of maturity; the later version of “Praradimo simfonijos” reflects deeper experiences of the writer, intensive dynamics of creative development, especially reflect consolidation of poet’s self-criticism.

RIMA BABELY­TĖ, VIGMANTAS BUTKUS
Šiaulių universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

TARPKULTŪRINĖS SAMPRATOS RAIŠKA UNIVERSITETINIO LYGIO TEKSTUOSE

Reda Baranauskienė

Pagrindiniai žodžiai: tarpkultū­rinė samprata, sociopragmatika, pragmalingvistika, universitetinio lygio tekstas.

Tarpkultūrinės ir pragmatinės sampratos raiška tapo ypač aktuali pastaraisiais dešimtmečiais. Globalizacijos ir pasaulinio bedradarbiavimo tarp šalių bei individų plėtotė privertė visus atsigręžti į sėkmingos komunikacijos priežastis bei prielaidas. Tarpkultūrinė komunikacija – tai susikalbėjimas tarp skirtingas lingvistines ir kultūrines šaknis turinčių šalių ar individų. Šis apibrėžimas yra dvilypis, susidedantis iš dviejų komponentų: komunikacijos, t. y. aktyvaus kalbinio bendravimo tarp žmonių, ir tarpkultūrinės sampratos, t. y. adekvataus komunikacinio ryšio tarp skirtingoms kultūroms atstovaujančių žmonių. Kultūra šiame kontekste yra suprantama kaip struktūrizuota žmonių elgsena įvairiuose socialiniuose, nacionaliniuose bei lokaliniuose kontekstuose. Be gerų užsienio kalbos taisyklių mokėjimo ir taikymo praktikoje, dauguma bendraujančiųjų su užsieniečiais, kuriems ta kalba yra gimtoji, susiduria su pragmatinės kompetencijos ir žinių stoka kalbos funkcijų raiškos srityje. Įveikti šiuos sunkumus padeda gerai parinkti tekstai, suteikiantys ne vien tik gramatinių, leksinių, bet ir socialinių kultūrinių bei pragmatinių žinių. Dauguma lietuviškų vadovėlių aukštosioms mokykloms autorių mažai dėmesio skiria tarpkultūrinės ir pragmatinės sampratos plėtotei. Šiame straipsnyje pateikiama D. Roikienės ir S. Sušinskienės vadovėlyje „The World Around Us“ esančių tekstų turinio analizė sociopragmatiniu ir pragmalingvistiniu aspektais. Pavyzdžiai buvo klasifikuojami remiantis Byram (1994) ir Leech (1983) teoriniais modeliais bei reikalavimais, keliamais tarpkultūrinę ir pragmatinę sampratą plėtojantiems tekstams. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai susiję su nacionaliniu identitetu, įsitikinimais ir elgsena, socialinėmis institucijomis, tautos istorija ir geografija, mandagumu, formalumu, pokalbio palaikymo strategijomis. Tyrimas parodė, jog tekstuose gausu pavyzdžių, plėtojančių anglų filologijos studentų tarpkultūrinę sampratą – aptikti 29 pavyzdžiai, plėtojantys sociopragmatinę arba tarpkultūrinę sampratą, ir 11 pavyzdžių, orientuotų į pragmalingvistines, arba kalbos funkcijų, studijas.

ASPECTS OF INTERCULTURAL AWARENESS IN THE TEXTS AT UNIVERSITY LEVEL

Reda Baranauskienė

Keywords: intercultural awareness, sociopragmatics, pragmalinguistics, university level text.

The topic of intercultural awareness and prag­matics gained its importance in the past twenty years: globalization and worldwide contacts between countries and individuals evoked the necessity to communicate in the most successful way. Intercultural communication is derived from the following fundamental definitions: communication is an active relationship established between people through language, and intercultural means a communicative relationship between people of different cultures, where culture is a structured manifestation of human behaviour in social life within specific national and local contexts, e.g. political, linguistic, economic, institutional, professional, and pragmatic. Without good knowledge of the target language rules of usage, language learners would have great difficulty in acquiring the appropriate ways to communicate language functions and may fail in interactive communications with the native speakers of the language unless they are well equipped with pragmatic knowledge of the target language. One of the means to assist the development of foreign language students’ pragmatic and intercultural awareness is a text (Bardovi- Harlig 2001). Texts play an important role in providing with the grammatical and lexical knowledge, comprehensible explanations of how conversation works in English, cultural knowledge etc. However, usually the texts, provided for university level students, fail to provide the necessary and appropriate input in pragmatic and intercultural knowledge. The empirical research examined the texts found in D. Roikienė and S. Sušinskienė’s textbook “The World Around Us” (2004) as regards intercultural and pragmatic information. The examples were classified according to Byram (1994) and Leech (1983) and focused on the following areas: social identity, beliefs and behaviours, socio-political institutions, national history and national geography, formality, informality, politeness, opening and controlling conversational acts. The findings of the research proved that examples with implications to sociopragmatics prevail: 29 examples, 11 examples were identified as being of pragmalinguistic origin.

REDA BARANAUSKIENĖ
Šiauliai University
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

GRAMATINĖ KOHEZIJA MOKSLINIO IR PUBLICISTINIO STILIAUS TEKSTUOSE

Vida Česnulienė

Pagrindiniai žodžiai: kohezija, konek­toriai, referencija, substitucija, elipsė.

Formaliosiomis sakinių siejimo priemonėmis reiškiama viena svarbiausių teksto kategorijų – kohezija. Įprasta skirti leksinę,
gramatinę ir leksinę gramatinę koheziją. Pirmosios dvi kohezijos rūšys panašios tuo, kad konektorius visada turi  ankstesniame sakinyje įvardytą antecedentą. O skiriasi nevienodu konektoriaus ir antecedento santykiu – vienais  konektoriais antecedentas konkrečiai pavadinamas, o kitais – tik įvardijamas. Gramatinė kohezija smulkiau detalizuojama skiriant referenciją, substituciją ir elipsę. Problemiškiausia kalbėti apie referencijos ir substitucijos atskyrimą, nes šios kohezijos rūšys paprastai reiškiamos įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais, kurie pirmiausia atlieka pakeitimo funkciją tekste, t. y. eina substitutais. Tačiau atsižvelgus dar ir į šių įvardžių ir įvardinių  prieveiksmių reikšmių apibendrinimo laipsnį galima skirti ir referenciją, ir substituciją. Straipsnyje smulkiau analizuojamas tik vienas gramatinės kohezijos porūšių – referencija. Referencija yra dvejopa, t. y. tekstinė ir situacinė. Tekstinė referencija  reiškia santykius, realizuojamus pačiame tekste. Tokie ryšio atvejai, kurie susiję su situacijos kontekstu, vadinami situacine referencija. Tekstinė referencija atlieka integruojamąją sakinių funkciją tekste. Ji smulkiau dar skirstoma į asmeninę, demonstratyvinę ir lyginamąją. Asmeninė referencija reiškiama įvardžiu aš, kuris rastas tik ištirtuose publicistinio stiliaus tekstuose. Įvardžiu mes išreikšta asmeninė deiksė yra dukart dažnesnė. Tai skiriamoji mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų ypatybė. Įvardžiu mes išreikšta asmeninė deiksė turinio požiūriu yra nevienalytė, t. y. mes reiškia 1) tik adresantą, 2) apibendrinamąja reikšme adresantą ir adresatą, 3) adresantą ir kitus asmenis. Antrąjį asmenį žymintys įvardžiai (tu, jūs) būdingi irgi tik publicistinio stiliaus tekstams. Trečiojo asmens įvardžiu jis reiškiama asmeninė referencija pati dažniausia. Demonstratyvinė referencija dėl to, kad demonstratyvai atlieka kelias funkcijas (rodymo, vietos, laiko), tirtose mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų imtyse yra trejopa.

GRAMMATICAL COHESION IN THE TEXTS OF SCIENTIFIC AND PUBLICISTIC STYLE

Vida Česnulienė

Keywords: cohesion, connector, reference, substitution, ellipsis.

Text cohesion is one of the major categories. Text cohesion is expressed by connectors. Cohesion is broken down into lexical, grammatical and lexical grammatical cohesion. The first two types of cohesion are similar in that connector must always be named in the previous sentence antecedent. They are different because relationship of connector’s and antecedent’s are unequal – one connector antecedents specifically named, others – just named. Grammatical cohesion elaborated on details of reference, substitution and ellipsis. Problematic separation of reference and substitution as these are generally expressed cohesive pronouns and pronominal adverbial, which function primarily by replacement of the text, i. e. goes substitute. However, in view also of the personal pronouns and pronominal adverbs values of the degree of aggregation – can be given as reference, and substitutions. This paper analyzes in detail only one subspecies of grammatical cohesion – reference. Personal referent expressed by pronoun aš, which is found only in the texts of publicistic style. The pronoun mes expressing a personal deixis is twice common. It is dividing feature of the texts of scientific and publicistic style. Personal mes deixis in terms of content is not simple; i. e. mes means 1) only addresser, 2) generalizing the meaning addresser and addressee, 3) the addresser and others. The second person pronouns denoting (tu, jūs) are also characterized by only a publicistic style. The third person pronoun jis expressed the most common personal referent. Demonstrative reference as it performs several functions (display, place, time) in the scientific and publicistic style text is threefold.

VIDA ČESNULIENĖ
Lietuvos edukologijos universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

LIETUVIŲ KALBOS SUBSTANTIVA COMMUNIA IR JŲ VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ

Ona Laima Gudzinevičiūtė, Dalė Roikienė

Pagrindiniai žodžiai: daik­tavardžio giminės kategorija, substantiva communia, pejoratyvinė reikš­mė, vertimas į anglų kalbą.

Straipsnio tikslas – apibūdinus lietuvių kalbos substantiva communia aptarti šių daiktavardžių vertimo į anglų kalbą problemas. Gramatinė giminės kategorija atspindi objektyviąją tikrovę – gamtoje egzistuojančias vyriškąją ir moteriškąją lytis, o abstrakčių sąvokų ir negyvų dalykų gramatinė giminė yra nemotyvuota. Daiktavardžio vyriškoji ir moteriškoji giminės yra sintaksiškai savarankiškos. Jos būna semantiškai pagrįstos (kai daiktavardis pavadina lyties atžvilgiu skiriamas gyvas būtybes) arba grynai morfologinio pobūdžio (tuos dalykus žyminčių daiktavardžių, kurie lyties atžvilgiu nediferencijuojami – skiriama pagal galūnę). Lietuvių kalbos daiktavardžių giminę lemia du pagrindai: 1) semantinis, t. y. leksinė daiktavardžių reikšmė; 2) morfologinis, t. y. tam tikros morfologinės daiktavardžių ypatybės. Nuo daiktavardžio giminės priklauso visų su juo derinamų žodžių giminė. Daiktavardžių priskyrimas vienai kuriai giminei reiškiamas morfologiškai – kamieno ypatumais, linksnių galūnėmis. Lietuvių kalboje yra ir tokių daiktavardžių, kurie, reikšdami asmenį, lyties reikšmės neturi. Tai bendresnės reikšmės daiktavardžiai, kuriais galima pavadinti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties asmenį. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės, o kiti – moteriškosios. Nuo seniausių iki šių laikų gramatikų jų esmė nusakoma teisingai, tačiau dėl pavadinimo vis dar diskutuojama. Tai dažniausiai šnekamosios kalbos, tarmių žodžiai (pvz.: akìplėša, válkata, mar̃malas), kuriems būdinga pejoratyvinė reikšmė ir kuriuos įprasta vadinti lotynišku terminu substantiva communia (SC), t. y. akcentuotina specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė. Jais reiškiama subjektyvi asmens charakteristika, kuri paprastai būna neigiama. Minimų daiktavardžių giminę padeda nustatyti tik kontekstas. Vienuose tekstuose jie yra vyriškosios giminės daiktavardžiai, o kituose – moteriškosios giminės. Kuriam (t. y. kurios lyties) asmeniui šis vertinimas priklauso, matyti iš derinamųjų žodžių. Neatitikimą tarp natūralios giminės (lyties) bei gramatinės giminės būtent ir rodo SC, kurie gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės. SC esama ir kitose kalbose. Anglų kalbos daiktavardžiai gramatinės (t. y. galūnėmis žymimos) giminės neturi. Apie daiktavardžio priklausymą vyriškajai ar moteriškajai giminei galima kalbėti tada, kai daiktavardžiai reiškia asmenis (arba gyvūnus). Daiktavardžiai, pavadinantys vyriškosios / moteriškosios lyties asmenį, laikomi vyriškosios / moteriškosios giminės daiktavardžiais ir šnekoje nurodomi asmeniniu įvardžiu he / she. Daiktavardžių, kurie pavadina asmenį, bet nenurodo jo lyties (pvz.: friend, student, doctor), giminė paaiškėja iš situacijos ar konteksto. Ne asmenis pavadinantys daiktavardžiai laikomi negimininiais ir nurodomi negimininiu įvardžiu it. Verčiant lietuvių kalbos substantiva communia į anglų kalbą lietuviškų daiktavardžių atitikmenys anglų kalboje nėra labai įvairūs. Apibūdinamą (paprastai neigiamą) asmens ar kitos gyvos būtybės vertinimą rodo atitinkami būdvardžiai. Verčiama dviem žodžiais: neutraliu daiktavardžiu (man, person) ir būdvardžiu, kuris jau savo leksine reikšme turi menkinamą, niekinamą atspalvį, pvz.: akiplėša – angl. k. impudent man. Lietuvių kalboje SC reikšmė taip pat dažnai aiškinama vartojant žodį ‘žmogus’: akiplėš a (tas / ta, vyras / moteris) ‘kas įžūlus, šiurkštus; nemandagus žmogus, begėdis’. Išversti SC morfologinius, darybinius sinonimus į anglų kalbą neįmanoma.

LITHUANIAN SUBSTANTIVA COMMUNIA AND THEIR TRANSLATION INTO ENGLISH

Ona Laima Gudzinevičiūtė, Dalė Roikienė

Keywords: noun gender category, substantiva communia, pejorative meaning, translation into English.

The aim of the article is to discuss gender category in Lithuanian and English, to define Lithuanian substantiva communia and to show the problems that arise while translating them into English. The grammatical category of gender reflects the objective reality – male and female sexes existing in nature, the grammatical gender of abstract notions and inanimate things is unmotivated. Masculine and feminine genders of nouns are syntactically independent. They are semantically motivated (when nouns denote animate creatures of different sexes) or they can be purely morphological (nouns referring to entities that are not differentiated according to sex are attributed to a certain gender according to inflexion). The gender of Lithuanian nouns is determined by two factors: 1) semantic, i.e. lexical noun meaning; 2) morphological, i.e. certain morphological noun peculiarities. Nouns determine the gender of all dependant words. The gender of nouns is realized morphologically, i.e. by stem peculiarities and case inflexions. The Lithuanian language has such nouns that denoting a person do not denote gender. These are the nouns with more common meaning and they can be used to name people of both genders. Formally some of them are of masculine gender, others are of feminine gender. Grammars, dictionaries, other scientific publications present the essence of these nouns correctly but the title is still being discussed about. These are mostly colloquial or dialectal words (e.g.: akìplėša, válkata, mar̃malas), they have pejorative meaning and it is common to use the Latin term substantiva communia (SC), i.e. the specific class of nouns is emphasized, not the third gender. They are used negative characterization of a person. The context helps to distinguish the gender of these nouns. In some contexts they are of masculine gender, in other contexts they are of feminine gender. The context, pronominal concord shows what sex the person belongs to. SC nouns, that can be both masculine and feminine, show the discrepancy between biological sex and grammatical gender. SC nouns exist in other languages as well. It could be said that English nouns have no grammatical (i.e. marked by inflexions) gender. The category of gender in modern English is inherently semantic, i.e. it divides nouns into masculine (nouns denoting person males), feminine (nouns denoting person females), and neuter (nouns denoting non-persons) Nouns denoting male / female person are nouns of masculine / feminine gender and in speech they are indicated with the personal pronoun he / she. The gender of nouns referring to a person but not denoting the sex (e.g.: friend, student, doctor), becomes clear from the situation or context: if a man is spoken about, the pronoun he is used, speaking about a woman the pronoun she is used. Nouns referring to things, abstract notions, and animals are considered to be not gender related and the pronoun it is used. While translating Lithuanian substantiva communia into the English language it is difficult to find various equivalents. To show the negative evaluation of a person or other creature the appropriate adjectives are used. Two words are used in translation: a neutral noun (man, person), and an adjective whose lexical meaning has disparaging, contemptuous shade, e.g., akiplėša – impudent man. In the Lithuanian language the meaning of such nouns is also very often explained using the word ‘žmogus’: akiplėša (man / woman) ‘the one who is saucy, rude, impolite person, brazen’. To translate derivative SC synonyms into English is not possible.

ONA LAIMA GUDZINEVIČIŪTĖ, DALĖ ROIKIENĖ
Šiauliai University
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it , This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

ANGLŲ-LIETUVIŲ KALBŲ NETIKRI VERTĖJO DRAUGAI: PSICHOLINGVISTINIS ASPEKTAS

Laimutė Kasparė

Pagrindiniai žodžiai: netik­ri vertėjo draugai, psicholingvistinis aspek­tas, semantinė žodžio struk­tū­ra, interferencija, užsienio kalbų studentai, vertėjai.

Gretinamoji giminingų ir negiminingų kalbų analizė rodo jose esant daug išoriškai panašių ar net identiškų žodžių. Tačiau didžioji tokių žodžių dalis skiriasi savo semantine struktūra (pvz., angl. dislocate „iš(si)narinti“, „(su)trikdyti“, „(su)trukdyti“, liet. dislokuoti „iš(si)dėstyti“); tokios žodžių poros vertimo teorijoje yra vadinamos netikrais vertėjo draugais (NVD). Pavartoti kaip vertimo ekvivalentai vertimo kalboje, NVD sukelia klaidingas asociacijas, vartojimo trūkumus, teksto iškraipymus, netikslumus, nesusipratimus, stiliaus klaidas ir daugybę kitų vertimo problemų. Pats terminas netik­ri draugai apibūdina psicholingvistinę kategoriją: nagrinėdami šį klausimą, negalime ignoruoti užsienio kalbos studentų, kalbančiųjų užsienio kalba, taip pat vertėjų raštu ir žodžiu. Todėl šiame straipsnyje nagrinėjami kai kurie psicholingvistiniai lietuvių-anglų kalbų netikrų vertėjo draugų aspektai. Remiantis mokslinės literatūros analize ir vartojimo pavyzdžiais, analizuojamos priežastys, dėl kurių šios žodžių poros tampa kliūtimi užsienio kalbos vartotojams. Reziumuojama, kad, be tiesioginės ir netiesioginės gimtosios kalbos interferencijos, atsirandančios dėl šių žodžių išorinio ir kartais semantinio panašumo, tokie veiksniai kaip kognityvinis supaprastinimas, nerūpestingumas, neatidumas, patogumo ir fizinio komforto siekimas gali būti NVD priežastis. Galima manyti, kad klaidas, susijusias su NVD vartojimu, sąlygoja besimokančiųjų amžius ir žemas užsienio kalbos mokėjimo lygis, tačiau mokslinėje literatūroje teigiama, kad NVD sukelia problemų ne tik pradedantiesiems, bet ir dvikalbiams vartotojams, ir net patyrusiems vertėjams.

ENGLISH-LITHUANIAN INTERPRETER’S FALSE FRIENDS: PSYCHOLINGUISTIC ISSUES

Laimutė Kasparė

Keywords: interpreter’s false friends, psycholinguistic issues, semantic structure of the word, interference, foreign language
learners, translators, interpreters.

Comparative analysis of both related and non-related languages presents a large corpus of formally similar or identical lexemes. A considerable share of these lexemes, however, has differences in their semantic structures (e.g. English dislocate “to disturb the normal connection, esp. in a joint in the body; disrupt, put out of order”: Lith. dislok uoti “to deploy, to station”); such pairs of words are known in translation studies as interpreter’s false friends (FF). Used as equivalents in another language, FF lead to false associations, wrong use, distortion of text, imprecision, misunderstanding, disregard for the right stylistic colouring and other numerous translation problems. The term ‘false friends’ in fact defines a psycholinguistic category: dealing with false friends one cannot ignore the foreign language learner, speaker, translator or interpreter. That is why the present paper focuses on a number of psycholinguistic issues in connection with the phenomenon of English- Lithuanian FF. Basing its findings on the study of research literature on the question and examples of usage, it aims at discussing the reasons of them being a stumbling- block for the foreign language users. It is concluded that next to direct and indirect mother tongue interference due to the external and in some cases semantic similarity, such factors as cognitive simplification, usual carelessness, convenience, and search for psychical comfort on the part of foreign language speakers cause the appearance of FF. It could be assumed that the appearance of FF very much depends on the age and the level of the language knowledge of the students; however, specialist literature points out that FF are a cause of mistakes not only for the beginners, but also for bilingual speakers and experienced translators/ interpreters.

LAIMUTĖ KASPARĖ
Military Academy of Lithuania
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

TEKSTAS KNYGOS VIRŠELYJE IR ANOTACIJA PASKUTINIAME KNYGOS PUSLAPYJE GRETINAMUOJU TEKSTO ŽANRŲ ANALIZĖS POŽIŪRIU

Eglė Kontutytė

Pagrindiniai žodžiai: teksto žanras, teksto žanrų lingvistika, visuminis žanrų analizės modelis, anotacija paskutiniame puslapyje, knygos viršelio tekstas.

Teksto žanrų tyrimai – vienas iš svarbiausių teksto lingvistikos uždavinių. Naujausiu teksto lingvistikos požiūriu žanrus tirti ir įvertinti galima tik kitų teksto žanrų apsuptyje. Knygos atveju galima kalbėti apie su knyga susijusių teksto žanrų „šeimą“, apie keletą skirtingo turinio tekstų, atliekančių panašią funkciją. Tyrimo objektu pasirinkti kalbotyros knygų viršelio tekstai ir anotacijos paskutiniame puslapyje. Tyrimo tikslas, remiantis visuminiais žanrų analizės modeliais, nustatyti šių dviejų teksto žanrų bruožus, jų panašumus ir skirtumus. Išanalizavus knygos viršelio tekstų ir anotacijų paskutiniame puslapyje situacinius, funkcinius, tematinius ir gramatinius bruožus, galima teigti, kad knygos viršelio tekstai mažiau standartizuoti nei anotacijos paskutiniame knygos puslapyje. Anotacijos paskutiniame knygos puslapyje visada pristato knygos turinį, jų temų įvairovė mažesnė nei knygos viršelio tekstų. Knygos viršelio tekstuose ne visada išdėstomas knygos turinys, čia pateikiama informacija apie autorių, recenzijų ištraukos. Viršelio tekstuose ryškiau žymima apeliacinė teksto funkcija. Abiejų analizuotų teksto žanrų pagrindinis gramatinis bruožas – kalbinės raiškos sudėtingumas. Tai lemia teksto apimtis ir paskirtis: nedidelės apimties tekstas turi perteikti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie knygą ar jos autorių, kad sudomintų adresatą knygą skaityti.

THE BOOK COVER TEXT AND THE ANNOTATION ON THE LAST PAGE OF THE BOOK FROM THE STANDPOINT OF CONTRASTIVE TEXT GENRE ANALYSIS

Eglė Kontutytė

Keywords: text genre, text genre linguistics, annotation on the last page of the book, book cover text, a holistic model of genre analysis.

The analysis of text genres is one of the key objectives in text linguistics. The contemporary approaches in text linguistics suggest that genres can be analysed and determined only in the presence of other genres. The analysis of a book could be based on a “family” of text genres related to the book, a number of texts with different content but similar function. In the present research book cover texts and annotations on the last page of the book have been chosen as the object of the research. The aim of the research is to determine the features, similarities and differences of the two text genres on the grounds of holistic models of genre analysis. Having analysed the situational, functional, thematic and grammatical features of book cover texts and annotations on the last page of the book it can be stated that book cover texts are less standardised then annotations on the last page of the book. Annotations on the last page of the book always present the content of the book; however they lack a thematic diversity that is better exposed in book cover texts. Book cover texts do not always present the content of the book; they usually provide some information about the author and give extracts from the book reviews. Book cover texts have a clearer expressed appellative text function. The key grammatical feature of both the analysed text genres is the complexity of linguistic expression which is determined by the size and the function of the text: a short text has to convey the full-scale information possible about the book or its author in order to get the addressee interested in reading the book.

EGLĖ KONTUTY­TĖ
Vilniaus universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

VYRŲ IR MOTERŲ ŽODINIO BENDRAVIMO SKIRTUMAI

Dalia Masaitienė

Pagrindiniai žodžiai: kalba ir lytis, sakytinis diskursas, kalbančiojo pertraukinėjimas, sąšvelniai, kalbėjimas vienu metu.

Straipsnyje, taikant pokalbio analizės metodą, nagrinėjama, kaip moterys ir vyrai konstruoja pokalbį. Siekiama nustatyti galimus kalbinės raiškos formų skirtumus. Sociolingvistai atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų verbalinė raiška remiasi šiek tiek skirtingais kriterijais, kurie gali būti nevienodai interpretuojami priešingos lyties atstovų. Vakarų mokslininkų atlikti tyrimai grindžiami keliomis teorijomis, aiškinančiomis vyrų ir moterų kalbėjimo skirtumus, kurias galima skirti į dvi grupes: dominavimo ir dviejų kultūrų teorijos. Pirmosios grupės atstovai teigia, kad vyrų kalbėjimo stilius atspindi jų pranašesnę socialinę padėtį ir lemia dominavimą pokalbio metu. Dviejų kultūrų teorijos remiasi remiasi teiginiais, kad lyčių socialinis ir verbalinis elgesys pradeda formuotis jau ankstyvoje vaikystėje. Tačiau abiejų minėtų teorinių pakraipų mokslininkai vyrų ir moterų kalbėjimo skirtumus linkę interpretuoti nepakankamai atsižvelgdami į situaciją, kontekstą ir pokalbio tikslus. Būtent šie veiksniai gali suponuoti ir net lemti pokalbio partnerių kalbėjimo stilių. Draugiško pokalbio neformali aplinka ir iš anksto neplanuojama tematika gali minimizuoti lyčių kalbinės raiškos skirtumus. Straipsnyje nagrinėjami natūralios sakytinės kalbos raiškos ypatumai, lemiantys neformalaus draugiško pokalbio struktūrą. Kasdienis pokalbis, kaip bet kuris diskursas, yra struktūrizuotas ir sąlygojamas tam tikrų taisyklių. Atliktos analizės rezultatai leidžia teigti, kad lingvistų pastebėti lyčių kalbėjimo skirtumai yra minimalūs, nors jų pobūdis rodo, kad vyrų kalbėjimo stilius leidžia jiems kai kuriais atvejais dominuoti pokalbyje.

DIFFERENCES IN LANGUAGE USE BY MEN AND WOMEN IN SPOKEN INTERACTION

Da­lia Ma­saitie­nė

Keywords: language and gender, spo­ken discourse, interrupting, hedges, overlapping.

The aim of the article is to analyze how men and women construct their every- day conversations and to search for possible
differences in their linguistic choices. The method used is that of Conversational Analysis. One of the newer branches of modern sociolinguistics is the study of language and gender which focuses on how males and females verbally express themselves and also how they interpret  the speech of their interlocutors. The Western linguists have proposed several theories concerning the issue; these theories fall into two groups – the dominance approach and the two culture approach. The first approach stresses the dominant position of males in society, while the second draws attention to the fact that socializing begins in childhood and boys and girls may form their verbal habits in different contexts. What the researchers often overlook, however, is the actual situation and the context in which the communication takes place. Every- day conversation usually takes place in an informal environment and has a friendly atmosphere, which may determine the style of interaction of both men and women. The results of the analysis lead to the conclusion that in every-day conversation the linguistic choices made by males and females are minimized, though some slight tendencies to dominate the conversation are still observed among men.

DALIA MASAITIENĖ
Vytautas Magnus University
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

PRECEDENTINIŲ TEKSTŲ TIPAI IR FUNKCIJOS JUOZO ERLICKO KNYGOJE „APREIŠKIMAI 366 / JUOZAPAS“

Silvija Papaurėlytė, Algirdas Malakauskas

Pagrindiniai žodžiai: intertekstualumas, precedentinis tekstas, precedentinio teksto funkcijos.

Šiame straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – įvairiais aspektais aptarti J. Erlicko knygoje „Apreiškimai 366 / Juozapas“ pasitelktus precedentinius tekstus. Kadangi sinonimiškai gali būti vartojami precedentiškumo ir intertekstualumo terminai, straipsnyje aptariamas šių dviejų sąvokų santykis ir daroma išvada, kad precedentiškumas gali būti suvokiamas kaip intertekstualumas, į kurį žvelgiama lingvokultūriniu aspektu. Laikomasi nuomonės, kad precedentiniai tekstai yra kuriai nors kultūrai priklausantiems žmonėms svarbūs tekstai, atspindintys tos kultūrinės bendrijos narių sąmonėje susiformavusį pasaulio vaizdą ir vertybines nuostatas. Aprašant J. Erlicko knygoje „Apreiškimai 366 / Juozapas“ pasitelktus precedentinius tekstus atskaitos tašku laikomas precedentinio teksto ryšio su pagrindiniu tekstu tipas. Aptarus šį ryšį siekiama atskleisti, kaip – pakeitus struktūrą ar išlaikius ją nepakitusią – precedentinis tekstas funkcionuoja pagrindiniame tekste. Kartu siekiama apibendrinti, kaip precedentiniuose tekstuose atsispindi lietuvių arba pasaulinė kultūra, grupuojami minimi autoriai ar tekstai, kuriuos aktualizuojant autorius nėra svarbus. Atskirai aptariamos precedentinių tekstų funkcijos pagrindiniame tekste. Apžvelgus precedentinių tekstų ryšį su pasauline ar Lietuvos kultūra galima apibendrinti, kad J. Erlickas gerokai dažniau pasirenka visa tai, kas susiję su lietuvių kultūra ir visuomeniniu gyvenimu: grožinės literatūros kūrėjų tekstus, Lietuvoje vykusių rinkimų agitacijos šūkius. J. Erlicko knygoje „Apreiškimai 366 / Juozapas“ vyrauja tiesioginės kitų autorių tekstų citatos. Padaryta išvada, kad visiems precedentiniams tekstams galima skirti beveik visas galimas funkcijas.

THE TYPES AND FUNCTIONS OF PRECEDENTIAL TEXTS IN “APREIŠKIMAI 366 / JUOZAPAS” BY J. ERLICKAS

Silvija Papaurėlytė, Algirdas Malakauskas

Keywords: intertextuality, precedential texts, functions of precedential texts.

The aim of the present paper is to discus in various aspects the precedential texts in “Apreiškimai 366 / Juozapas” by J. Erlickas. As precedential and intertextual terms may be used synonymously, the present paper analyses the relationship between these two concepts and the conclusion is drawn that the precedent may be perceived as intertextuality which is seen as linguistic-cultural aspect. It is considered that precedential texts are the texts which are important to people belonging to some culture and which reflect the formed world-view and moral values in the community members’ consciousness of this culture. While describing the precedential texts in “Apreiškimai 366 / Juozapas” by J. Erlickas, the starting point is considered to be the type of precedential text relationship with the main text. After discussing this relationship, it is strived to reveal in what way (when the structure is changed or when it is kept unchanged) the precedential text functions in the main text. In concert with this, it is strived to generalize how Lithuanian or world culture are reflected in
the precedential texts, the mentioned authors and texts are grouped, which, when actualized, the author is not important. In general, the functions of precedential texts in the main text are analyzed. After reviewing the relationship between the precedential texts and world or Lithuanian culture, the conclusion is drawn that J. Erlickas more often opts for all that is related to Lithuanian culture and social life: fiction texts and agitation slogans of elections which have been held in Lithuania. In the book “Apreiškimai 366 / Juozapas” by J. Erlickas, the quotations taken from other authors’ texts dominate. The conclusion is drawn that almost all possible functions can be ascribed to all precedential texts.

SILVIJA PAPAURĖLYTĖ, ALGIRDAS MALAKAUSKAS
Šiaulių universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

DVI NARATYVO STRATEGIJOS: F. KAFKOS IR A. UPYČIO PERSPEKTYVA

Olga Senkanė

Pagrindiniai žodžiai: naratyvas, prioritetinių konceptų idėja, egzistencializmas, realizmas.

Grožinės literatūros teksto naratyvas pirmiausia funkcionuoja autoriaus kūrinių kontekste, kuris įsilieja į literatūrinės krypties
poetinę paradigmatiką. Esminiai skirtumai tarp tradicinio ir modernaus naratyvo tekstų pasireiškia pasakojimo priemonių pasirinkimu, siužeto struktūra ir plėtotės dominantėmis bei erdvėlaikio kūrimu. Tradicinis pasakotojas remiasi pasakojime išreikšto požiūrio kaita, pasirinkta pasakojimo forma, santykiu tarp dinamiško ir statiško ar informacinio pasakojimo komponentų, pasakotojo funkcija bei išraiškos priemonėmis tekste; siužeto arba įvykio grandžių perimamumas ompozicijoje dažnai atitinka dispozicijos (chronologinio išdėstymo) variantą, o detalės potekstė aiški; linijinis judėjimas (tik naujos informacijos įtraukimas) lemia erdvėlaikio konstrukciją. Modernaus pasakojimo naratorius elgiasi priešingai. Modernizme, kaip ir egzistencializme, vyrauja prioritetinių konceptų idėja, kurios pagrindą sudaro pažinimas ir fenomenologų inicijuota redukuotos, arba švarios, sąmonės sąlyga (tiesioginis patirties įgijimas). Modernaus pasakotojo tekste pasakojimo ir siužeto priemonių pasirinkimą lemia individualus ir betarpiškas personažo sukauptų žinių ciklas: 1) nežinia, nežinojimas, nemąstymas; 2) abejonės, mąstymas; 3) epifanija arba nuovoka, žinojimas. Cikliškumas yra esminis modernaus naratyvo bruožas. Dažnai mitologema atlieka detalės, užuominos funkciją. Individas, pavaizduotas egzistencializmo prozoje (Ž. P. Sartro žmogiš­kasis projek­tas), yra unikalus, nors ir kartoja kiekvieno žmogaus – bendro žmonijos projek­to – kūrėjo pažinimo kelią (ciklą), tačiau tai yra jo vieno kelias. O realistinio teksto siužete veikia kuriai nors socialinei grupei atstovaujantis tipas, vienas iš daugelio, jis vadovaujasi nustatytais stereotipais, nurodymais bei įstatymais. Kuriant tokį personažą tampa neįmanoma fenomenologinė, švarios sąmonės principu paremta, pasaulėvoka. Realizmo diskurse patirties, žinių įgijimas nėra ritualas, o tik kasdienis reiškinys. Kitaip tariant, egzistencialistui susidomėjimą kelia konkretaus individo žinių įgijimo patirties unikalumas, todėl tai ritualizuojama. O realistą domina tai, kas tipiška šiame pažinimo procese: jis nenori matyti to, kas nebūdinga, jam nerūpi nukrypimai nuo įprastų normų. Dėl šios priežasties realistas elgiasi priešingai – fiksuoja pasikartojančius dalykus. Realisto tikslas – pavaizduoti pažinimą ne kaip iniciaciją, o kaip empiriškai pastebėtą kasdienį dėsningumą.

TWO STRATEGIES OF NARRATIVE – KAFKA ’S AND UPĪTIS ’ PERSPECTIVE

Olga Senkāne

Keywords: narrative, priority concept, existentialism, realism.

Narratives of fiction texts are functioning mainly in the author’s discourse involving poetic paradigm of direction of literature. Narrative texts of traditionalists and modernists significantly vary with means for choosing a message, structure of the plot, as well as its development dominants, and space-time creation. Traditional narrator follows the change of message scope, choice of the form of message, proportion of dynamic and statistic/informative message components, messenger’s function and expressions within the text; succession of plot or event stages within the composition frequently comply with variant of disposition (chronological organization), subtext of the detail is transparent; the composition of spacetime is determined by linear movement (only appearance of new information). A narrator-modernist chooses different path. In modernism, as well as in existentialism, the idea of priority concept is prevailed; it is based on cognition with phenomenologist’s initiated reduced or pure awareness conditions (immediate, direct acquisition of experience). In the text of narrator-modernist all means of plot and message undergo character’s individual and immediate cycle of acquiring knowledge: 1) uncertainty/lack of knowledge/unreasoning; 2) doubt/thinking; 3) epiphany or enlightenment/knowledge. Cycle is a significant feature of modernistic narrative. Mythologema here frequently plays the function of detail/hint. An individual in prose of existentialism (according to J. P. Sartre – human project) is always unique, although each time repeats the way of cognition (cycle) creator of all people – shared mankind project, but that is just one’s own way. In realistic plot for its part, a type  representing a social group, one of many, who follows definite stereotypes, directions and laws, in performance of such character excludes phenomenological pure cognition principle of the world perception. Experience/ knowledge acquisition in realism is not a ritual anymore, but only a daily routine. In other words – existentialists are attracted by uniqueness of knowledge acquisition process in the experience of particular individual, therefore they ritualize, while realists are interested in typical within the process of cognition, they do not want to see uncharacteristic, off-set from the usual, on the contrary – they fix everything that repeat. Realists do not aim to reproduce cognition as initiation, but as empirically observed daily regularity.

OLGA SENKĀNE
Rēzeknes Augstskola
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

RELIGINIS TURINYS IR JO PROFANACIJA ŠIUOLAIKINIUOSE KALĖDINIUOSE IR VELYKINIUOSE  SVEIKINIMUOSE: FOLKLORINIŲ SMS ŽINUČIŲ ANALIZĖ

Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė

Pagrindiniai žodžiai: folklorinė SMS žinutė, sveikinimas, Kalėdos, Velykos, krikš­čioniškoji ir liaudiš­koji šventė, karnavališ­kumas, lek­sika.

Straipsnyje analizuojami folklorinio pobūdžio kalėdiniai ir velykiniai lietuvių sveikinimai, siunčiami SMS žinutėmis. Rimto turinio žinutėse išskiriami trys tekstinių ženklų klodai. 1) Su krikščioniškuoju pasaulėvaizdžiu yra siejami Dievo sūnaus įvardijimai (vaikelis / kū­dikėlis, Jėzus Kristus) bei žvaigždės, angelo, varpo, aleliuja sąvokos. 2) Ikikrikščioniškąjį švenčių klodą atspindi žinutėse įsigalėjusios kiaušinio / margučio, Velykų bobutės, kiš­kučių sąvokos. 3) Aptariant paveldėtus ritualinės formos elementus, kuriais žinučių kūrėjai naudojasi nesąmoningai, analizuojama šviesos semantiniam laukui priskirtina leksika. Komiškuose sveikinimuose pasaulis konstruojamas laikantis karnavalo principų. Pagrindiniais švenčių ženklais tampa valgiai ir gėrimai. Karnavalo karaliaus funkcijas atlieka Kalėdų Senelis / Senis Šaltis ir Velykų bobutė. Žinučių kalba atitinka karnavalo aikštės kalbą: operuojama maitinimosi / girtavimo bei sekso sferai priklausančiomis sąvokomis, ypač išskiriant žaidimą žodžio kiaušinis daugiareikšmiškumu, nevengiama vulgarizmų ir žargonizmų.

RELIGIOUS CONTENT AND ITS PROFANATION IN CONTEMPORARY CHRISTMAS AND EASTER  GREETINGS: A FOLKLORISTIC ANALYSIS OF SMS TEXT MESSAGES

Gra­žina Ska­beiky­tė-Kaz­lauskie­nė

Keywords: folkloristic SMS text message, greeting, Christmas, Easter, Christian and folk festival, principles of the carnival, lexis.

This article focuses on contemporary Lithuanian Christmas and Easter greetings of the folkloristic character that are being sent as SMS. In the text messages containing serious content, three layers of textual codes might be identified. 1) Names of the Son of God (little child / baby, Jesus Christ) and the notions of the star, an angel, a bell and halleluiah are related to the Christian worldview. 2) Well-established notions of an egg / Easter egg, Velykų bobutė (“Easter Grandmother”) and bunnies reflect the pre-Christian layer of the festivals. 3) Discussion of elements of ritual forms that creators of messages use unconsciously comprises an analysis of the lexicon attributed to the semantic field associated with light. In comic  greetings, the world is being built according to the principles of the carnival. The main signs of the festivals are food and drinks. The role of the king of the carnival is played by Kalėdų Senelis (Santa Claus or “Grandfather Christmas”) / Senis Šaltis (“Grandfather Frost”) and Velykų bobutė (“Easter Grandmother”). The language of SMS text messages corresponds to the language of the carnival square: notions related to the spheres of eating / hard-drinking and sex are used, play with the polysemy of the word egg is accented, and vulgar jargon and slang are adopted.

GRAŽINA SKABEIKY­TĖ -KAZLAUSKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

NOMINALIZACIJA KAIP LEKSINĖ-GRAMATINĖ RIŠLUMO PRIEMONĖ MOKSLO  POPULIARINAMUOSIUOSE TEKSTUOSE

Solveiga Sušinskienė

Pagrindiniai žodžiai: nominalizacija, mokslo populiarinamieji tekstai, lek­sinis-gramatinis, riš­lumas, eksplicitinis, implicitinis.

Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti nominalizacijas (t. y. abstrakčiuosius daiktavardžius, išvestus iš veiksmažodžių ir būdvardžių) mokslo populiarinamuosiuose tekstuose. Pavyzdžiai buvo renkami iš mokslo populiarinamojo žurnalo Popular Science internetinio varianto (http://www.popsci.com/). Iš viso peržiūrėta 150 straipsnių nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. kovo mėnesio imtinai. Šiame darbe taikyti du metodai: nominalizacijų realizacija nagrinėjamuose tekstuose aptarta taikant aprašomąjį analitinį metodą, o transformaciniu metodu naudotasi atskleidžiant ryšį tarp nominalizacijos ir jos pamatinės propozicijos. Mokslo populiarinamųjų tekstų tikslas kuo aiškiau pateikti sudėtingas mokslines sąvokas plačiajai visuomenei. Mokslo populiarinimas neatsiejamas ir nuo diskurso sąvokos. Nominalizacija yra viena iš šių tekstų paviršinio rišlumo priemonių. Į mokslo populiarinamąjį tekstą įeinantys sakiniai turi būti integruoti struktūriškai: lingvistinės priemonės privalo skaitytojui padėti geriau įžvelgti loginius ryšius. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teksto rišlumas realizuojamas keturių kategorijų priemonėmis: gramatinėmis, leksinėmis-gramatinėmis, leksinėmis- sintaksinėmis ir leksinėmis. Nominalizacija yra vienas iš leksinių-gramatinių teksto rišlumo tipų. Ji suteikia galimybę sutrumpinti tekstą ir taip padaryti jį veiksmingesnį. Nagrinėjamuose tekstuose nominalizacija funkcionavo kartu su eksplicitine ir implicitine pamatine propozicija. Apibendrinant galima teigti, kad nominalizacija yra itin svarbi kuriant mokslo populiarinamąjį tekstą: ji padeda glaudžiau susieti mintis, sutrumpina tekstą, taigi yra svarbi gramatinio-leksinio teksto rišlumo realizavimo priemonė.

NOMINALIZATION AS A LEXICO-GRAMMATICAL COHESIVE DEVICE IN SCIENCE POPULAR TEXTS

Solveiga Sušinskienė

Keywords: nominalization, popular science texts, lexico-grammatical, cohesion, explicit, implicit.

The aim of the present study is to analyse English science popular texts with regard to lexico-grammatical cohesive device – nominalization. The analysis is based on a corpus of 150 articles drawn from the on-line magazine Popular Science (http://www.popsci.com/) covering the period from January, 2011 to March, 2012. The corpus has been designed to contribute to nominalization patterns which function in such texts. For the purpose of this study, the descriptive-analytical method was used in order to explain and disclose the nominalizations as cohesive devices. As the present work is not a transformational account of nominalizations in English, the transformational method was only employed to show the relationship between the underlying proposition and the respective nominalization. The genre of popular science is different from specialized (i.e. research or academic) science in its predominant features of interaction between writers and readers. The writing is rather personalized, and the main purpose is just to present the information to the readers while in specialized writing the author communicates accurate information to the readers. On a surface structure level, the sense relations between the text-sentences must be realized using appropriate structural signals. These signals form four groups: grammatical, lexico-grammatical, lexico- syntactic and lexical. Nominalization belongs to lexico-grammatical cohesive devices. In the corpus under analysis, nominalizations functioned in two patterns of cohesive relations: implicitly and explicitly. The results of the present study have demonstrated that nominalization plays an important role in the organization of science popular texts: it significantly increases the general volume of information in an economical way and contributes the lexico-grammatical cohesion of the text.

SOLVEIGA SUŠINSKIENĖ
Šiauliai University
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

ŽODYNŲ NEFIKSUOTŲ DARINIŲ FUNKCIONAVIMAS RIČARDO GAVELIO KŪRINIUOSE

Jolanta Vaskelienė

Pagrindiniai žodžiai: darinys, žodynų nefik­suotas darinys, vedinys, dū­rinys, darybiniai sinonimai, stiliaus figū­ra, konotacija.

Lietuvių kalboje nuolat atsiranda naujadarų – darinių, kurie neįtraukti į žodynus. Šiame straipsnyje analizuojami Ričardo Gavelio dviejuose romanuose ir apsakymų rinktinėje rasti į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir Lietuvių kalbos žodyną neįtraukti dariniai. Darbe taikyti darybinės analizės, interpretacinis, skaičiavimo ir substitucijos metodai. Darinių vartosena tirta naudojantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno medžiaga. Ričardo Gavelio kūriniuose rastų 175 į žodynus neįtrauktų darinių analizė parodė, kad dėl tipiškos darybos dalis darinių laikytini potenciniais, kai kurie dariniai (dėl neįprastų pamatinių žodžių, neįprastų darybos afiksų, o dar dažniau dėl aktualizuotos vartosenos) – okaziniais. Manytina, kad dalis Gavelio kūriniuose rastų ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne neaptiktų darinių yra sukurti paties rašytojo. Tyrimas atskleidė, kad kai kurie į žodynus neįtraukti dariniai vartojami kaip lietuvių kalboje įprastų žodžių darybiniai sinonimai. Darinių reikšmes galima nuspėti iš konteksto. Žodynų nefiksuoti dariniai Gavelio kūriniuose labai retai vartojami aplinkoje, kur ryškėja teigiamas vertinimas. Dalis naujadarų daiktus, ypatybes, veiksmus įvardija neutraliai – dažniausiai tai tiesiogine reikšme vartojami žodžiai. Labai daug žodynų nefiksuotų darinių turi ryškią neigiamą konotaciją: vieni dariniai neigiamo vertinimo semą yra gavę iš pamatinių žodžių, kitais atvejais tai ryškėja iš konteksto. Neretai naujadarai dar įeina į įvairias stiliaus figūras: yra metaforiniai, metoniminiai epitetai, palyginimų, perifrazių dalis ir pan. Kai kurie straipsnyje analizuojami dariniai (pvz., sudaryti iš vulgarizmų) gali piktinti dalį skaitytojų. Vis dėlto reikia pasakyti, kad net ir tokie dariniai, Gavelio kūriniuose vartojami tikslingai, motyvuotai, tekstą daro vaizdingesnį ir ekonomiškesnį.

THE FUNCTIONING OF DERIVATIVES NOT FIXED BY DICTIONARIES IN THE WRITINGS BY RIČARDAS GAVELIS

Jolanta Vaskelienė

Keywords: neologism, derivative, compound, figure of speech, derivative synonyms, connotation.

In Lithuanian, the derivative neologisms occur constantly which are not included in the dictionaries. In the present study, the derivatives are analysed in two novels and a collection of short stories. These derivatives are not included in Contemporary Lithuanian Language Dictionary and Lithuanian Language Dictionary. The compositional analysis, interpretation, statistical and substitution methods are applied in the present research. The usage of derivatives were analysed on the basis of material drawn from Contemporary Lithuanian Language Corpus. The analysis of 175 examples found in the writings by Ričardas Gavelis proved that due to characteristic word formation, some derivatives can be considered as potential derivatives. Some derivatives, because of their unusual underlying words, unusual derivative affixes and most often because of their actualized usage, are considered to be occasional. It is supposed that some derivatives found in the writings by Gavelis are created by the author himself. The research revealed that some derivatives, which are not included in Lithuanian dictionaries, are used as derivational synonyms of common words in Lithuanian. Almost all the meanings of derivatives may be easily guessed from the context. It is worth to mention, that derivatives in the writings are rarely used in the ambience where positive assessment is increasing. Some neologisms name neutrally the things, qualities, actions; this is mostly the words used in their direct meaning. Many derivatives which are not fixed in the dictionaries have strong negative connotation: some derivatives obtained the negative seme from underlying words, in other cases this is seen from the context. As often as not the neologisms are included into various stylistic figures: they are metaphorical, metonymic epithets, a component of similes or periphrases, etc. Some derivatives analyzed in the article (e.g. composed of vulgarisms) may resent some readers. However, it is worth to mention that even such derivatives in the writings are used purposefully, reasonably and make the text more figurative and economical.

JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių universitetas
This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

 
© 2011 Šiaulių universitetas | Įmonės kodas 111951345 | PVM mokėtojo kodas LT 119513417 | Vilniaus g. 88, 76285 Šiauliai |
Tel. (8 41) 595 800 | Faks. (8 41) 595 809 | El. p. all@cr.su.lt | Svetainės administratorius