Studijų programų komitetų nuostatai

PATVIRTINTA

Šiaulių universiteto rektoriaus

2011 m. balandžio 19 d. Nr. V-378

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMŲ KOMITETŲ

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Studijų programų komitetai (toliau komitetai) sudaryti Universitete vykdomoms studijų programoms derinti, studijų dalykams, moduliams užsakyti, atrinkti ir atestuoti.

1.2. Komitetų sudėtį, pirmininką skiria ir kiekvienais metais sudėtį atnaujina Universiteto rektorius fakultetų, Tęstinių studijų instituto (toliau - TSI) tarybų siūlymu. Komitetai skiriami kiekvienai Universiteto prioritetinei studijų krypčiai (sričiai).

1.3. Komitetų nariams ir pirmininkui už darbą skiriamas priedas prie atlyginimo du kartus per metus, spalio ir gegužės mėnesiais.

1.4. Komitetai savo veikloje vadovaujasi:

Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu ir poįstatyminiais aktais;
Universiteto statutu;
bendruoju studijų sričių ir krypčių klasifikatoriumi;
mokslo krypčių ir šakų klasifikatoriais;
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintais bendraisiais reikalavimais studijų programoms bei jų aprašams;
studijų krypčių reglamentais;
Šiaulių universiteto (toliau – ŠU) studijų nuostatais;
ŠU doktorantūros nuostatais;
studijų rezultatų vertinimo sistema, studijų rezultatų įskaitymo tvarka;
aukštojo mokslo studijų programų akreditavimo tvarka;
jungtinių studijų programų bendraisiais reikalavimais;
studijų ir mokymo programų registravimo tvarka;
metodiniais SKVC patarimais studijų programos, mokslo ir studijų institucijų veiklos savianalizei parengti;
rektoriaus įsakymu patvirtintu studijų programų, studijų dalykų ir modulių parengimo ir tobulinimo kalendoriniu grafiku bei kitais rektoriaus įsakymais;
studijų dalykų, modulių aprašų rengimo metodiniais nurodymais;
šiais nuostatais.

1.5. Universiteto visų studijų programų komitetų veiklą koordinuoja Studijų prorektorius, reguliariai kviesdamas komitetų pirmininkus į posėdžius, kuriuose svarstomi nauji arba tobulinami, studijų programų rengimą, vykdymą reglamentuojantys dokumentai.

II. UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

2.1. Konkurso būdu nuosekliai tobulinti studijų programų ir studijų dalykų, modulių turinį, įgyvendinant mokslo ir studijų vienovės principą.

2.2. Analizuoti mokslo ir studijų krypčių plėtros tendencijas, prognozuoti valstybės ir regiono perspektyvą, analizuoti darbdavių interesus bei studentų poreikius, teikti pasiūlymus fakultetų, TSI taryboms, rektoratui, Senatui.

2.3. Panaikinti studijų programų, dalykų, modulių turinio dubliavimąsi, rūpintis modulinio mokymo(si) diegimu Universitete, studijų kokybe.

2.4. Derinti, koreguoti, tobulinti naujas (programos metmenis) bei vykdomas studijų programas, optimizuojant dalykų ir modulių apimtis bei jų skaičių semestre, teikti jas tvirtinti fakultetų, TSI tarybose.

2.5. Formuoti bloką laisvai pasirenkamų studijų dalykų, modulių, kuriuos studentui, planuojančiam po pagrindinių studijų pasirinkti kitos studijų srities (krypties) magistrantūrą, tektų studijuoti kaip papildomus (išlyginamuosius) dalykus.

2.6. Konsultuoti fakulteto pedagoginį personalą studijų programų sudarymo ir studijų dalykų, modulių rengimo klausimais.

2.7. Užsakyti ir priimti studijų dalykų, modulių atestavimo dokumentus, analizuoti studijų dalykų, modulių ir programos tikslų atitikimą ir konkurso būdu vertinti pateiktus studijų dalykų, modulių dokumentus.

2.8. Stebėti, ar studijas vykdantys padaliniai laiku įveda studijų modulių (dalykų) aprašus į ŠU akademinę informacinę sistemą (toliau - informacinę sistemą), juos tobulina ir pateikia atestuoti/ peratestuoti. Reikalui esant, informuoti padalinių vadovus apie studijų modulių (dalykų) aprašų tvarkymo problemas.

2.9. Skatinti katedras skelbti studijų medžiagą interneto svetainėse, ją skleisti kitomis formomis.

2.10. Inicijuoti vidinį studijų programų kokybės vertinimą kas 4 (5) metus, organizuoti fakultete ekspertų išvadų, gautų vertinant studijų programas, analizę kaip patirtinį mokymąsi.

2.11. Dalyvauti fakulteto, TSI tarybų posėdžiuose, kuriuose aptariami studijų programų vykdymo klausimai.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ KOMITETO STRUKTŪRA, KOMITETO PIRMININKAS, NARIAI, JŲ PAREIGOS, ATSKAITOMYBĖ IR ATSAKOMYBĖ

3.1. Komitetai pavaldūs studijų prorektoriui.

3.2. Komitetą sudaro 5-8 nariai, nuolatiniai universiteto dėstytojai, iš jų 1-3 kitų studijų krypčių (sričių) dėstytojai bei akademinės bibliotekos direktoriaus deleguotas bibliotekos darbuotojas.

3.3. Komitetų darbo rezultatų vertinimą organizuoja studijų prorektorius du kartus per metus pagal pateiktą veiklos ataskaitą ir rezultatus. Komiteto narių veiklą vertina komiteto pirmininkas, pirmininko veiklą - studijų prorektorius.

3.4. Studijų programų komiteto pirmininkas:

užtikrina studijų programų aprobavimą, studijų dalykų, modulių atestavimą;
fakultete organizuoja komiteto posėdžius, kuriuose atestuojami studijų dalykai, moduliai, aprobuojamos studijų programos, aptariami naujai rengiamų studijų programų projektai;
atstovauja komitetui Studijų skyriaus ir kitų padalinių organizuojamuose renginiuose studijų programų klausimais;
dalyvauja studijų programų komitetų pirmininkų susirinkimuose ir atstovauja komitetą svarstant posėdyje pateikiamus klausimus;
informuoja komitetą bei fakulteto, TSI tarybą apie studijų programų, dalykų ir modulių rengimo tvarką, naujoves;
pasirašo komiteto susirinkimų protokolus, perduoda juos susegtus (susiūtus) į archyvą;
pasirūpina, kad laiku (pagal rektoriaus patvirtintą grafiką) į Studijų skyrių būrų pristatytos komitete aprobuotos arba fakulteto, TSI taryboje po pakeitimų patvirtintos studijų programos, komitete atestuotų studijų modulių (dalykų) atestavimo kortelės, komitete sudaryti, fakulteto taryboje patvirtinti laisvai pasirenkamų dalykų, modulių sąrašai.

3.5. Studijų programų komiteto narys:

dalyvauja studijų programų komiteto posėdžiuose;
informuoja padalinio, kuriame narys dirba, pedagoginį personalą apie programų ir modulių (dalykų) aprašų rengimo tvarką, naujoves;
gali pavaduoti pirmininką organizuojamuose posėdžiuose, atstovauti komitetui kituose renginiuose.

IV. DARBO ORGANIZAVIMAS

4.1. Darbo komitete organizavimo principai:

4.1.1. Komitetų veikla organizuojama remiantis studijų programų ir modulių (dalykų) aprašų rengimo kalendoriniu grafiku, kurį įsakymu tvirtina rektorius.

4.1.2. Komiteto posėdžiuose derinamos studijų programos, atestuojami ir atrenkami studijų dalykai, moduliai, parengiami teiktinų į bendrojo universitetinio lavinimo dalykų grupę kitų studijų sričių dalykų, modulių sąrašai ir pateikiami fakulteto tarybai.

4.1.3. Komiteto posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

4.1.4. Komiteto posėdžiuose turi teisę dalyvauti ekspertai, studijų dalykų, modulių autoriai, Senato ir fakulteto, TSI tarybos nariai, rektorato ar dekanato atstovai.

4.1.5. Komiteto posėdžiai protokoluojami. Protokolus pasirašo pirmininkas. Jei priimami sprendimai, dėl kurių nuomonės išsiskyrė - visi komiteto nariai.

4.1.6. Komiteto posėdžių protokolai ir jų priedai saugomi 2 metus, po to perduodami archyvui.

4.2. Studijų programų derinimo tvarka:

4.2.1. Studijų programa – tai tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. Studijų programos specializacija – kryptinga alternatyvi studijų programos kryptį gilinanti studijų dalykų, modulių grupė, kurios apimtis iki 60 kreditų.

4.2.2. Bendrųjų universitetinių lavinimo dalykų sąrašą visoms universiteto studijų programoms tvirtina Senatas.

4.2.3. Katedros arba jungtinės darbo grupės parengtą, su studijų programų komitetu suderintą (aprobuotą), naujos studijų programos projektą fakulteto tarybai gali teikti svarstyti ir studijų programų komitetas.

4.2.4. Visų studijų programų dalių alternatyvius projektus komitetams gali teikti Universiteto katedros, atskiri darbuotojai, jų grupės bei kitos mokslo institucijos.

4.2.5. Naujai parengtos bei jau vykdomos studijų programos turi tenkinti šiuos reikalavimus:

atitikti bendruosius studijų programų reikalavimus;
atitikti, jei parengtas, studijų krypties aprašą; kitu atveju, rekomenduojama atsižvelgti į studijų krypties reglamentą;
studijų dalykai, moduliai parengti konkrečiai studijų programai;
katedros vedėjas gali koordinuoti ne tik savo dėstomus, bet ir katedros kviečiamų ir iš kitų institucijų atvykusių dėstytojų studijų dalykus, modulius;
studijų dalykas dėstomas vieną semestrą, jo apimtis kreditais nepriklauso nuo auditorinių užsiėmimų pobūdžio (paskaitų, pratybų, laboratorinių darbų skaičiaus).

4.2.6. Jeigu magistrantūros studijų programoje per akreditavimo laikotarpį visų studijų krypties dalykų apimtis pasikeičia daugiau kaip 30 procentų ir daugiau kaip 20 procentų bakalauro studijų programoje, jeigu sujungiamos dvi ar daugiau studijų programų, komitetas teikia ją iš naujo tvirtinti Senatui, jei mažiau – fakulteto, TSI tarybai.

4.2.7. Patobulintos ir fakulteto taryboje patvirtintos studijų programos tinklelis turi būti įdėtas į informacinę studijų sistemą, fakulteto Tarybos sprendimas perduotas Studijų skyriui.

4.3. Studijų dalykų, modulių atestavimo tvarka.

4.3.1. Studijų dalykų, modulių atestavimas - tai jų įvertinimas pagal nustatytus kriterijus. Atestuojami kitų mokslo metų dalykai, moduliai. Atestavimo procedūra vykdoma vieną kartą per metus, rudens semestre. Studijų dalykų, modulių pateikimo atestuoti terminai nustatomi rektoriaus įsakymu. Į kitų mokslo metų studijų programas įtraukiami ir studijų procese vykdomi tik atestuoti studijų dalykai, moduliai.

4.3.2. Studijų dalykų, modulių atestavimo tikslai:

užtikrinti, kad studijų dalyko, modulio aprašas atitiktų tai studijų pakopai, įgyjamai kvalifikacijai keliamus reikalavimus;
užtikrinti, kad derėtų dėstomų dalykų, modulių ir studijų programos tikslai, studijų dalyke, modulyje numatyti ir programoje siekiami studijų rezultatai;
atlikti pirminę studijų dalykų, modulių kokybės, metodinio ir materialinio aprūpinimo, studijų rezultatų (dalyke įgyjamos, gilinamos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, ugdomos vertybės), auditorinio ir savarankiško studentų darbo santykio, vertinimo kontrolę;
skatinti tobulinti ir atnaujinti studijų dalykų, modulių turinį;
išvengti studijų dalykų, modulių ir jų turinio pasikartojimo.

4.3.3. Studijų dalykų, modulių atestavimo kriterijai:

studijų dalykų, modulių turinio ir studijų programoje numatytų tikslų atitikimas;
studijų dalykų, modulių ir studijų programoje numatytų studijų rezultatų atitikimas;
studijų dalyko, modulio rezultatų pasiekiamumas per numatytą studijų dalyko, modulio apimtį kreditais;
dėstytojo kvalifikacijos, studijų dalyko, modulio turinio ir mokslinio darbo ryšys;
naujausių tos mokslo šakos žinių ir profesinės patirties panaudojimas;
studento įtraukimas į racionalų, nuoseklų ir sistemingą mokymos(si) procesą per semestrą;
numatytus studijų rezultatus galinti patikrinti vertinimo sistema;
nuoseklus ir intensyvus perkeliamųjų (horizontaliųjų) gebėjimų ir įgūdžių ugdymas;
pažangiausių mokymo(si) technologijų panaudojimas;
auditoriniams ir kitiems užsiėmimams, praktikoms turimos ir rekomenduojamos literatūros, didaktinės medžiagos naujumas ir kiekis, techninės ir programinės įrangos šiuolaikiškumo lygis.

4.3.4. Studijų dalyko, modulio atestavimo dokumentai:

studijų modulio (dalyko) programa, kurią studijų dalyką, modulį koordinuojantis dėstytojas iki rektoriaus įsakymu nurodyto termino jau yra pilnai užpildęs informacinėje sistemoje. Tai nustatytos formos studijų modulio (dalyko) aprašas, kuriame turi būti nurodyti vieno semestro metu dėstomo modulio (dalyko) pavadinimas (lietuvių ir anglų kalba), santrauka ir tikslai, studijų sritis ir kryptis, studijų pakopa ir dalykų grupė, studijų rezultatai, nagrinėjamos temos, pagrindinė ir papildoma literatūra, auditorinio ir savarankiško darbo formos ir jų apimtys, studijų ir savikontrolės metodai, studento pasiekimų vertinimo tvarka ir metodai, atsiskaitymų tvarka ir terminai, koordinuojančio dėstytojo pavardė. Studijų modulio (dalyko) programą, kuri užpildyta informacijos sistemoje, dėstytojas pateikia katedros posėdžiui. Registracijos numerį informacinė sistema suteikia įvedant studijų dalyką, modulį į sistemą;
nustatytos formos modulio (dalyko) atestavimo kortelė. Tai dokumentas su svarstymo katedroje išvada; ją katedra pateikia atestuoti studijų programų komitetui iki rektoriaus įsakymu patvirtinto termino; komitetas po atestavimo šią kortelę perduoda Studijų skyriui;
kiti papildomi dokumentai, jei jų paprašė komitetas: pažymos apie dalyko, modulio dėstytojo profesinę (darbo) patirtį, koordinuojančio dėstytojo pastarųjų penkerių metų mokslo publikacijų sąrašas, studijų dalyko, modulio aplankas, CD arba internetinė nuoroda į nuotolinį kursą.

4.3.5. Studijų dalykų, modulių atestacija:

4.3.5.1. Studijų dalykai, moduliai, pateikus studijų modulio (dalyko) programą, modulio (dalyko) atestavimo kortelę, apsvarstomi padalinyje, atsakingame už dalyko, modulio studijas. Bendrojo universitetinio lavinimo dalies studijų dalykai, moduliai, kurie patenka ir į kitų fakultetų studijų programas, turi būti suderinti su programą vykdančio padalinio studijų programų komitetu; gavę pastarojo pritarimą (komiteto posėdžio išrašas) studijų dalykai, moduliai dalyvauja studijų modulio (dalyko) atestavimo procedūroje savo fakulteto studijų programų komitete. Su pedagogų rengimu susiję studijų dalykai, moduliai, atestuojami tik tuose studijų programų komitetuose, kurių sudėtyje yra atitinkamos kvalifikacijos pedagogų, arba atestacija derinama su Edukologijos arba Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studijų programų komitetu. Studijų dalykai, moduliai, kuriuos numatoma vykdyti ir nuotoliniu arba kooperuotų studijų būdu, po to, kai buvo akredituoti fakulteto studijų programų komitete, turi gauti Universiteto Nuotolinių studijų centro, kooperuotų studijų dalykai – Karjeros centro pritarimą. Tik tada akademinėje informacijos sistemoje dėstytojas turi teisę užpildyti papildomas vedimo formas (nuotolinių studijų – forma 9, kooperuotų studijų – forma 10).

4.3.5.2. Išimties tvarka, nepatvirtinus dalyko, modulio katedroje, darbuotojas gali jį pateikti studijų programų komitetui.

4.3.5.3. Studijų dalykų, modulių atestavimui reikalingus dokumentus padalinio vadovas pateikia programų komitetams iki rektoriaus įsakyme nurodytos datos, naujai Ministerijoje įregistruotų studijų programų dalykų, modulių dokumentus – per 2 savaites nuo pranešimo apie programos patvirtinimą. Pateikti studijų dalyko, modulio dokumentai dėl dalykinių ar formaliųjų reikalavimų neatitikimo gali būti grąžinami padaliniui ar dėstytojui pataisyti.

4.3.5.4. Komitetas iki rektoriaus įsakyme nurodyto laiko apsvarsto ir įvertina kiekvieną pateiktą studijų dalyką, modulį ir priima sprendimą (komiteto balsų dauguma) dėl jo atestavimo. Privalomi ir pasirenkami studijų dalykai, moduliai atestuojami 5 metams, laisvai pasirenkami dalykai, moduliai – iki 4 metų.

4.3.5.5. Komitetai, atestuodami studijų dalykus, modulius, turi teisę:

atestuoti tik savo krypties (srities) dalyką, modulį; išimties tvarka gali atestuoti ir kitos krypties (srities) dalyką, modulį, jei studijų programų komitete yra toje kryptyje (srityje) dirbantis mokslininkas (dėstytojas);
atestuoti arba neatestuoti studijų dalyką, modulį, t. y. įtraukti arba neįtraukti studijų dalyką, modulį į nurodytą studijų programą, laisvai pasirenkamų dalykų, modulių bazę, pageidauti papildomų dokumentų studijų dalykams, moduliams atestuoti;
į studijų programų komiteto posėdžius pasikviesti studijų dalykų, modulių autorius, jei šie pateikė studijų dalyką, modulį registruoti ir akredituoti tiesiogiai komitetui;
pateikti studijų dalykų, modulius papildomai recenzuoti komitetų parinktiems ekspertams;
pasiūlyti sujungti kelis panašius arba pasikartojančių dalių turinčius studijų dalykus ir organizuoti jų sujungimą;
rekomenduoti studijų dalyką, modulį atestuoti kitam komitetui;
nustatyti studijų dalyko, modulio atestacijos galiojimo laiką.

4.3.6. Studijų dalyko, modulio atestavimo kortelėje nurodoma:

atestacijos išvada;
studijų dalyko, modulio atestacijos galiojimo trukmė (nuo kada iki kada);
studijų kryptis ir dalykų grupė;
studijų dalyką, modulį atestavusio komiteto kodas, pirmininko arba jį pavaduojančio komiteto nario parašas.

4.3.7. Komitetų nurodymu pataisytas studijų dalykų, modulių korteles dėstytojai grąžina per savaitę nuo pastabų pateikimo.

4.3.8. Kiekvienais metais komitetai atestuoja naujus ir tuos studijų dalykus, modulius, kurių atestacijos galiojimo laikas baigėsi. Dėl studijų dalyko, modulio peratestavimo į studijų programų komitetą turi kreiptis katedra arba pats dėstytojas.

4.4. Dėstytojui, rengiančiam naują studijų dalyką, modulį, gali būti sumažintas pedagoginis krūvis arba jis gali vykti į stažuotę.

4.5. Atestuotų studijų dalykų, modulių registravimas ir tvarkymas:

4.5.1. Atestuotų modulių (dalykų) atestavimo korteles studijų programų komitetas iki rektoriaus įsakymu nustatytos datos pristato Studijų skyriui. Šių kortelių duomenys apie studijų dalyko, modulio atestacijos galiojimo trukmę, studijų kryptį ir dalykų grupę įvedami į informacinę sistemą, jei informacinėje sistemoje užpildyti visi pagrindiniai studijų modulio (dalyko) programos laukai; kitu atveju, Studijų skyrius grąžina atestavimo kortelę komiteto pirmininkui.

4.5.2. Į informacinę sistemą įtraukti studijų dalykai, moduliai registruojami atestavimo kortelėje numatytam terminui.

4.5.3. Fakulteto studijų programų komitete atestuoti, informacinėje sistemoje registruoti einamųjų mokslo metų studijų dalykai, moduliai dar gali būti redaguojami (atnaujinamas literatūros sąrašas, patikslinamos temos, anotacija, tikslai ir pan.) pirmąją mokslo metų savaitę, bet padaryti pataisymai išlieka tik einamųjų studijų metų duomenų bazėje. Apie daromus pakeitimus turi būti informuojamas katedros vedėjas (padalinio vadovas) bei studijų programų komitetas, tačiau negali būti keičiama valandų struktūra, kreditų skaičius, pavadinimas, kodas. Jei tokie pakeitimai būtini, studijų dalykas, modulis teikiamas atestuoti iš naujo.

_________________________

Anksčiau galiojusių Nuostatų (2009 07 02 rektoriaus įsakymas Nr. V-409) redakcija atlikta atsižvelgiant į 2010 06 30 rektoriaus įsakymą Nr. V-415 Dėl Šiaulių universiteto Senato 2010 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimų patvirtinimo, kuriuo buvo įsakyta keisti sąvokas ir terminus į valstybės teisės dokumentuose naudojamus.

Šiai dokumento versijai pritarta Studijų programų komitetų pirmininkų susirinkime, vykusiame 2011 04 13.

PATVIRTINTA

Šiaulių universiteto rektoriaus

2011 m. balandžio 19 d. Nr. V-378

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOKYBĖS

STEBĖSENOS GRUPĖS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Kiekviena Šiaulių universitete veikianti studijų programa turi Studijų programos kokybės stebėsenos grupę (toliau – SPKSG), kuri organizuoja atitinkamos studijų programos priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą. Jei studijų programa turi kelias studijų programos specializacijas, fakulteto tarybos sprendimu gali būti sudarytos SPKSG kiekvienai specializacijai atskirai, kurios turi vieną bendrą grupių kuratorių. Programai, realizuojamai Tęstinių studijų institute, studijų programos kuratorius gali siūlyti atitinkantį 1.5 punkto reikalavimus asmenį, kuris su Tęstinių studijų instituto darbuotojais prižiūrėtų, stebėtų ir tobulintų studijų programą.

1.2. SPKSG dirbančių žmonių skaičių (rekomenduojama iki 5) nustato fakulteto taryba. SPKSG sudaro: universiteto dėstytojai, kurių moksliniai interesai atitinka kuruojamą studijų programą, studijų programoje studijuojantis studentas, socialinis partneris.

1.3. SPKSG tikslinama ateinantiems mokslo metams, tvirtinama fakulteto taryboje katedros vedėjo teikimu iki kiekvienų mokslo metų gegužės 1 d.

1.4. SPKSG vadovą – studijų programos kuratorių – tvirtina fakulteto taryba katedros vedėjo teikimu. Juo gali būti profesorius arba docentas, kurio moksliniai interesai atitinka kuruojamą studijų programą. Fakulteto tarybos sprendimu nustatytą laiką studijų programos kuratoriumi gali būti lektorius, kurio moksliniai interesai atitinka kuruojamą studijų programą.

1.5. SPKSG savo veikloje vadovaujasi atitinkamos studijų krypties aprašu arba reglamentu, jeigu parengtas, bendraisiais laipsnį suteikiančių programų, laipsnio nesuteikiančiųjų studijų programų nuostatais, magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, Šiaulių universiteto studijų kokybės gerinimo strategija, ir kitais studijas Universitete reglamentuojančiais dokumentais, o rengiant studijų programą išoriniam vertinimui – Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) parengtais metodiniais nurodymais.

1.6. SPKSG yra tiesiogiai pavaldi studijų programą kuruojančios katedros vedėjui. Jei studijų programą kolegialiai kuruoja daugiau nei viena katedra, tokiu atveju SPKSG pavaldi studijų dalykų, modulių skaičiumi programoje dominuojančiai katedrai.

1.7. Pakeitimai kuruojamoje studijų programoje derinami su studijų programą kuruojančios katedros vedėju, fakulteto studijų programų komitetu, tvirtinami fakulteto taryboje.

1.8. Kiekvienais metais atsiskaitymo tvarka už darbą SPKSG yra numatoma Senato patvirtintoje Šiaulių universiteto dėstytojų pedagoginio darbo apskaitos tvarkoje.

II. TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

2.1. Užtikrinti vykdomos studijų programos vidinę kokybės priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą.

2.1.1. Organizuoti studijų programoje dirbančių dėstytojų, socialinių partnerių, programoje studijuojančių studentų susitikimus studijų programos tikslams ir uždaviniams pristatyti, studijų dalykams, moduliams bei juose įgyjamų profesinių ir bendrųjų kompetencijų, sprendimus dėl ugdymo suderinti, supažindinti su vidinio ir išorinio vertinimo rezultatais.

2.1.2. Organizuoti studijų programoje dirbančių dėstytojų pagal pagrindinius turinio koncentrus susirinkimus, kuriuose kiekvienais metais aptariami ir derinami studijų rezultatų pasiekimų būdai.

2.1.3. Semestro ar mokslo metų pabaigoje organizuoti atskirų studijų dalykų arba modulių, o likus metams iki išorinio vertinimo – ir visos studijų programos vidinį vertinimą. Vidinio vertinimo pagrindu rengia studijų programos savianalizės suvestinę ir teikia SKVC. Rengiant savianalizės ataskaitą konsultuojasi su Ketinamų vykdyti studijų programų ir išoriniam vertinimui teikiamų studijų programų aprašų rengimo stebėjimo ir konsultavimo darbo grupe.

2.1.4. Kartu su Universiteto studijų kokybės valdymo grupe organizuoti studentų, dėstytojų, absolventų ir darbdavių apklausas.

2.1.5. Palaikyti ryšius su studijų programos studentų/absolventų darbdaviais, socialiniais partneriais siekiant įtraukti į studijų programos valdymo procesą bei išsiaiškinti studijų programos ir darbo rinkos poreikių, tendencijų atitikimą.

2.1.6. Palaikyti ryšius su studijų programos absolventais apie absolventų įsidarbinimą, jo pobūdį bei ryšį su įgytu išsilavinimu.

2.1.7. Stebėti ir analizuoti studijų programos dėstytojų ir studentų mainų intensyvumą tarp Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų vykdančių tas pačias programas, ieškoti studijų programos tobulinimo galimybių.

2.1.8. Informuoti fakulteto dekaną, katedrų vedėjus, biblioteką apie studijoms reikalingus išteklius: priemones, mokymosi literatūrą, įrangą ir kt.

2.1.9. Populiarinti studijų programą, organizuoti susitikimus su abiturientais.

2.1.10. Kiekvienais metais peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti studijų programos ir kvalifikacijos aprašus Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo sistemoje (toliau – AIKOS), peržiūrėti teikiamą informaciją apie studijų programas pirmakursiams ir studijų programų kvalifikacijos aprašus diplomo priedėliui.

2.2. Teikti fakulteto studijų rezultatų įskaitymo koordinatoriui informaciją dėl į atitinkamos studijų programos aukštesnį kursą atėjusių studentų rezultatų įskaitymo.

2.2.1. Nustatyti, kurie kituose ŠU padaliniuose ir kitose aukštosiose mokyklose studijuoti dalykai, moduliai gali būti įskaitomi.

2.2.2. Kartu su studijų programai dalykus, modulius rengiančiomis katedromis nustatyti studijų dalykų, modulių senaties terminus ir pateikti šią informaciją fakulteto studijų rezultatų įskaitymo koordinatoriui.

2.2.3. Rengiant kuruojamą studijų programą tęstinėms, perkvalifikavimo ar papildomosioms (išlyginamosioms) studijoms, nustatyti, kurie studijų dalykai, moduliai turi būti į jas įtraukti.

III. STUDIJŲ PROGRAMOS KOKYBĖS STEBĖSENOS GRUPĖS

VADOVAS – STUDIJŲ PROGRAMOS KURATORIUS –

JO PAREIGOS, ATSKAITOMYBĖ

3.1. Vadovauja SPKSG darbui, koordinuoja grupei pavestų uždavinių įgyvendinimą bei funkcijų vykdymą.

3.2. Organizuoja studijų programos parengimą registracijai, akreditacijai.

3.3. Atstovauja kokybės stebėsenos grupę renginiuose studijų kokybės klausimais, projektuose.

3.4. Kiekvienais metais SPKS grupės kuratorius organizuoja susitikimus su studentais studijuojančiais kuruojamoje studijų programoje.

3.5. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje SPKSG supažindina studijų programą kuruojančią katedrą su kuruojamos studijų programos trūkumais, identifikuotais vykdant studijų programą, SPKSG pasiūlytais problemų sprendimų būdais, bei pristato studijų programos tobulinimo galimybes.

3.6. Atsako už rektoriaus įsakymų, dekano potvarkių ir katedros nutarimų, susijusių su studijų programų realizavimu ir numatančių SKPG atsakomybę, vykdymą.

_________________________

Ankstesnio dokumento (2009 07 02 rektoriaus įsakymas Nr. V-409) redakcija atlikta atsižvelgiant į 2010 06 30 rektoriaus įsakymą Nr. V-415 Dėl Šiaulių universiteto Senato 2010 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimų patvirtinimo, kuriuo buvo įsakyta keisti sąvokas ir terminus į valstybės teisės dokumentuose naudojamus.

PATVIRTINTA

Šiaulių universiteto rektoriaus

2011 m. balandžio 19 d. Nr. V-378

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO PRAKTIKOS ORGANIZAVIMO

TVARKA

I. BENDROJI DALIS

Šiaulių universiteto (toliau – ŠU) praktikos organizavimo tvarkos tikslas – nustatyti praktikos organizavimo, stebėjimo, kontrolės, vertinimo, apskaitos tvarką ir apibrėžti svarbiausias sąvokas. Šia tvarka privalo vadovautis Universiteto fakultetų praktikos koordinatoriai, grupės praktikos vadovai, dalyko praktikos vadovai, studentai.
ŠU studijų nuostatai reglamentuoja, kad praktika – tai dėstytojų ir (arba) praktikos vadovų vadovaujamos studijos, kurių metu studento dalykinė ir profesinė kompetencija išbandoma bei tobulinama profesinėje veikloje.
Praktikos pobūdį, trukmę, turinį, įvertinimą kreditais nustato konkreti studijų programa. Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintais Laipsnį suteikiančių studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašais praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų arba kaip to reikalauja studijų krypties reglamentas. ŠU organizuojamos įvairių rūšių praktikos (mokomosios, pedagoginės, gamybinės, integruotos į studijų procesą, imitacinės, LLP / Erasmus ir kt.). Pedagoginės praktikos organizuojamos vadovaujantis Pedagogų rengimo reglamentu, kuriame nurodyta pedagoginių studijų sandara.
Praktikai, kaip studijų programos dalykui, rengiamas studijų modulio (dalyko) aprašas, kuriame apibrėžiamas praktikos tikslas, nurodomi uždaviniai, reikalingas būtinas pasirengimas, numatomi rezultatai, įvertinimo tvarka ir kt. Praktikos dalykai, moduliai akredituojami studijų programą kuruojančioje katedroje.
ŠU praktikos organizavimo tvarkoje vartojamos sąvokos:

5.1. Universiteto praktikos vedėjas – ŠU Studijų skyriaus darbuotojas, atsakingas už studentų praktikos organizavimą ir koordinavimą Universitete.

5.2. Fakulteto praktikos koordinatorius(-iai) – fakulteto dekano potvarkiu paskirtas darbuotojas, išmanantis praktikų specifiką, tikslus, turinį, nuoseklumą, teikiantis pagalbą studentams, grupių ir dalyko praktikos vadovams praktikos valdymo klausimais.

5.3. Grupės praktikos vadovas – katedros paskirtas dėstytojas, dėstantis konkrečioje studijų programoje ir atsakingas už grupės praktinės veiklos koordinavimą, dalyko praktikos vadovų ir priimančios institucijos praktikos vadovų veiksmų derinimą. Fakulteto praktikos koordinatoriaus ir grupės praktikos vadovo funkcijas gali atlikti vienas asmuo.

5.4. Dalyko praktikos vadovas – katedros paskirtas dėstytojas, atsakingas už dėstomų dalykų žinių taikymą praktinėje veikloje. Grupės praktikos vadovo ir dalyko praktikos vadovo funkcijas gali atlikti tas pats dėstytojas.

5.5. Praktikos vadovas Universitete – praktikos priežiūrą vykdantis Universiteto dėstytojas, t. y. fakulteto praktikos koordinatorius, grupės praktikos vadovas, dalyko praktikos vadovas.

5.6. Praktikos vadovas organizacijoje – institucijos, kurioje studentas atlieka praktiką, kompetentingas darbuotojas, vadovaujantis studento praktikai.

5.7. Praktikos programa (atmintinė, instrukcija, nuostatai) – praktikai vadovaujančios katedros parengtas dokumentas, kuriame nurodomas praktikos tikslas, pobūdis, uždaviniai, praktikos atlikimo laikas, eiga, užduotys, numatomi praktikos rezultatai, pagrindiniai vertinimo kriterijai, praktikos ataskaitos parengimo reikalavimai. Praktikos programos turinys gali kisti, keičiantis studijų programai.

5.8. Praktikos dienoraštis – priklausomai nuo praktikos turinio – studento praktikos ataskaitos dalis, kurioje pateikiamas praktikos metu atliekamų darbų aprašymas, savęs įvertinimas, praktinės veiklos analizė; tai priemonė, padedanti dalyko arba grupės praktikos vadovui įvertinti studento pažangą praktikos metu.

5.9. Praktikos ataskaita (aplankas, refleksija) – studento rengiamas rašto darbas apie praktikos rezultatus, jų analizė, atliktos praktikos naudingumo, problemų konstatavimas, praktikos tobulinimo galimybių aptarimas.

5.10. Praktikos institucija – įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką.

5.11. Praktikos institucijų sąrašas – fakultetų ir bendras Universiteto sudarytas sąrašas institucijų, kuriose studentai gali atlikti praktiką.

5.12. Studento praktinio mokymo sutartis – trišalė studento, Universiteto ir priimančiosios institucijos visam praktikos laikotarpiui pasirašoma sutartis, kurios tipinė forma patvirtinta Universiteto rektoriaus įsakymu.

II. PRAKTIKOS PROCESO DALYVIAI, JŲ FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

Universiteto praktikos vedėjas:

6.1. koordinuoja visų tipų praktikų atlikimo eigą ir administravimą;

6.2. peržiūri fakultetų už praktikas atsakingų darbuotojų parengtas praktikos programas, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;

6.3. atsižvelgiant į apklausų, tyrimų metu paaiškėjusias praktikos organizavimo problemas, peržiūri praktikų vietą ir apimtį studijų programoje, teikia siūlymus dėl praktikų organizavimo gerinimo;

6.4. teikia už praktikas atsakingiems fakultetų darbuotojams potencialių praktikos institucijų sąrašą, derina jį su fakultetų turimais socialinių partnerių sąrašais;

6.5. rengia naujus, tobulina naudojamus praktikos apskaitos dokumentus;

6.6. pasirinktinai, atsižvelgiant į apklausų, tyrimų rezultatus, organizuoja praktikų aptarimus su studentais, praktikų vadovais ir koordinatoriais;

6.7. kartu su studijų kokybės specialistais atlieka praktikos efektyvumo tyrimus;

6.8. atlieka studijų ir praktinės veiklos ryšių analizę;

6.9. koordinuoja Studijų skyriuje rengiamų, registruojamų pažymų apie praktikos atlikimą studentams bei kitų institucijų praktikos vadovams išdavimą;

6.10. rengia atsakymus į oficialius raštus, gaunamus iš kitų institucijų ir susijusius su praktika, atsako už su praktika susijusios dokumentacijos komplektavimą ir perdavimą archyvui;

6.11. kontaktuoja su institucijomis, priimančiomis ir galinčiomis priimti ŠU studentus atlikti praktiką; inicijuoja bendradarbiavimo sutarčių parengimą, jau pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių papildymą, nuolatos bendradarbiauja su socialiniais partneriais studentų praktinės veiklos klausimais;

6.12. kaupia ir skleidžia informaciją praktikos organizavimo klausimais;

6.13. organizuoja apskrituosius stalus praktikų vadovams, inicijuoja praktikos probleminių klausimų svarstymą su studijų programų komitetais, katedrų vedėjais;

6.14. rengia projektus, padedančius tobulinti praktikų organizavimą, dalyvauja projektinėje veikloje.

7. Fakulteto praktikos koordinatorius(-iai):

7.1. bendradarbiauja su fakulteto administracija, katedromis ir Universiteto praktikos vedėju; dalyvauja Universiteto praktikos vedėjo organizuojamuose mokymuose;

7.2. koordinuoja viso fakulteto praktikos grupės vadovų ir dalyko praktikos vadovų darbą;

7.3. kontaktuoja su organizacijomis, kuriose fakulteto studentai atlieka praktiką, vykdo praktikos vietų paiešką;

7.4. sudaro praktikų atlikimo fakultete grafiką;

7.5. perduoda fakulteto duomenų bazių administratoriui siunčiamų į praktiką studentų sąrašus įsakymų informacinėje sistemoje parengimui;

7.6. inicijuoja metodinių nurodymų, instrukcijų rengimą;

7.7. stebi praktinės veiklos ypatumus, prognozuoja jos tobulinimo galimybes, analizuoja praktikos kokybę fakultete.

8. Grupės praktikos vadovas:

8.1. koordinuoja studentų grupės praktikos atlikimo ir atsiskaitymo tvarką;

8.2. rengia praktinio mokymo sutartis (praktikos tikslų, uždavinių kitų praktikos atlikimo sąlygų numatymas), užpildo ir administruoja studentų praktinio mokymo sutartis (studijuojančiojo ir dekano vizų surinkimas, pateikimas Universiteto praktikos vedėjui, pasirašytų ir registruotų sutarčių perdavimas studentams);

8.3. komplektuoja praktikos užduotis ir programą (jei praktikos programą sudaro kelių dalykų užduotys, atlieka tai kartu su dalyko praktikos vadovais);

8.4. organizuoja studentų grupės praktikos instruktažus ir aptarimus;

8.5. kontroliuoja studentų grupės praktikos eigą;

8.6. tarpininkauja derinant dalyko praktikos vadovų ir priimančios institucijos praktikos vadovų veiklą;

8.7. įvertina kiekvieno studento praktikos rezultatus;

8.8. priima sprendimus dėl praktikos kokybės gerinimo ir teikia pasiūlymus fakulteto praktikos koordinatoriui(-iams).

9. Dalyko praktikos vadovas:

9.1. kartu su grupės praktikos vadovu rengia dalyko praktikos programą, kurioje atsispindi studijų dalyke, modulyje numatyti tikslai, uždaviniai, mokymo(si) metodai, vertinimo kriterijai, numatomi praktikos rezultatai ir kt.;

9.2. konsultuoja studentus dalyko praktikos turinio klausimais;

9.3. vertina praktikos metu studento sukauptą dokumentaciją;

9.4. dalyvauja praktikos instruktažuose, aptarimuose;

9.5. bendradarbiauja su fakulteto praktikos koordinatoriumi(-iais), grupės praktikos vadovu ir priimančiosios institucijos praktikos vadovu;

9.6. pagal galimybę stebi studento praktikanto darbą priimančioje institucijoje; teikia grupės ir fakulteto praktikos vadovams siūlymus praktikos kokybei gerinti.

10. Priimančiosios institucijos praktikos vadovas:

10.1. padeda studentui integruotis į instituciją, įgyvendinti praktikos programą, koordinuoja studento veiklą institucijoje;

10.2. teikia praktinę pagalbą institucijoje, padeda spręsti iškilusias problemas;

10.3. pagal Universiteto padalinių parengtą atsiskaitymo už praktiką formą vertina studento kompetencijas, numato jų tobulinimo kryptis ir būdus; vykdo studento praktikos apskaitą;

10.4. bendradarbiauja su Universiteto praktikos vedėju, praktiką atliekančio studento grupės ir dalyko praktikos vadovais, informuoja juos apie studento praktikos drausmės pažeidimus;

10.5. pagal galimybę dalyvauja praktikos aptarimuose, studijų programų vertinimuose, organizuojamose apklausose dėl Universiteto studijų kokybės gerinimo.

11. Studentas praktikantas:

11.1. dalyvauja praktikos instruktažuose ir aptarimuose;

11.2. atlieka praktiką Studento praktinio mokymo sutartyje nurodytu laiku;

11.3. stropiai vykdo praktinio mokymo užduotis;

11.4. dėl pateisinamos priežasties negalėjęs atlikti praktikos (visos arba dalies) apie tai informuoja praktikos grupės vadovą;

11.5. laikosi institucijos, kurioje atlieka praktiką, nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių; tausoja institucijos, kurioje atlieka praktiką, turtą, už padarytą materialinę žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

11.6. parengia praktikos ataskaitą ir iki nurodyto laiko pristato grupės praktikos vadovui;

11.7. dalyvauja praktikos aptarimuose ar kitu būdu vertina praktikos naudą, teikia siūlymus praktikos kokybei gerinti.

III. PRAKTIKOS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS

12. Praktikos atlikimo etapai:

12.1. studentai į praktikos atlikimo vietas skiriami rektoriaus įsakymu;

12.2. informacijos apie praktiką suteikimas ir paskyrimas į praktikos atlikimo institucijas:

12.2.1. studentai apie praktikos atlikimo laiką informuojami iki gruodžio 20 d., kai praktika atliekama pavasario semestre, ir iki birželio 1 d., kai praktika atliekama rudens semestre;

12.2.2. praktikos atlikimo vietas studentai gali pasirinkti savarankiškai (rekomenduojama rinktis praktikos atlikimo vietą, tinkamą praktikos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti) arba jas savo nuožiūra skiria fakulteto praktikos koordinatorius(-iai). Studentai praktiką gali atlikti ir ne Šiaulių mieste ar už Lietuvos Respublikos ribų (LLP / Erasmus praktiką reglamentuoja LLP / Erasmus praktikos ŠU tvarka);

12.2.3. praktika turi vykti institucijose, turinčiose pakankamą materialinę bazę, galinčiose užtikrinti kokybišką vadovavimą praktikai, suderinti praktinio ir teorinio studijų integravimo galimybes (institucijos, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, skelbiamos Universiteto svetainėje);

12.2.4. prieš atliekant praktiką studentams organizuojami instruktažai, kurių metu pateikiama informacija apie praktikos tikslus, uždavinius, siekiamus rezultatus, vertinimo kriterijus, pateikiama ir aptariama praktikos programa, nurodomi grupės praktikos vadovo kontaktai;

12.2.5. studentai, prieš išeidami į praktiką, turi turėti tinkamai įformintą trišalę Studento praktinio mokymo sutartį (3 egz.). Praktikos grupės vadovas pateikia registruotas, fakultetų dekanų arba jų įgaliotų asmenų pasirašytas ir fakultetų antspaudu patvirtintas Studento praktinio mokymo sutartis. Sutartys praktikos atlikimo vietose tvirtinamos antspaudu ir institucijai atstovaujančio asmens parašu. Vienas egzempliorius lieka institucijai, kitas – studentui, trečiasis – Universitetui (studento asmens byloje);

12.2.6. remiantis kai kurių institucijų nustatyta tvarka, priimančioms institucijoms pateikiamas Universiteto administracijos patvirtintas dokumentas dėl studento praktikos atlikimo (siuntimas, prašymas leisti atlikti praktiką ir pan.);

12.2.7. jei studentas praktiką atlieka institucijoje, kurioje jau dirba pagal darbo sutartį, praktikos laikui jis privalo sudaryti ir praktinio mokymo sutartį;

12.2.8. praktikos pobūdis lemia praktikos tikslus, uždavinius ir individualias užduotis, kurios yra orientuotos į praktikos rezultatą. Praktikos programa gali būti sudaryta iš kelių katedrų užduočių. Studentams ji pateikiama vienu paketu.

12.3. praktikos stebėjimas ir kontrolė:

12.3.1. Universiteto praktikos vedėjas atlieka išorės dokumentacijos priežiūrą (sutartys, pažymos, prašymai ir kt.), naujai rengiamų ir tobulinamų dokumentų praktikos klausimais Universitete priežiūrą; per Universitete atliekamus praktikos kokybės mokslinius tyrimus ir remdamasis praktikos proceso dalyvių atsiliepimais, pageidavimais stebi ir kontroliuoja praktikų atlikimo procesą;

12.3.2. studentų praktinio mokymo sutartis saugo ir jų vykdymą kontroliuoja ŠU Studijų skyrius;

12.3.3. fakulteto koordinatorius(-iai) stebi, kaip vyksta praktika fakultete, sprendžia iškilusias problemas (praktikos vadybos, planavimo, koordinavimo, dokumentavimo ir kt.), reikalui esant kontaktuoja su fakulteto dekanu, grupių praktikos vadovais, studentais, Universiteto praktikos vedėju;

12.3.4. grupės praktikos vadovas koordinuoja praktikos eigą ir prireikus kartu su institucijos praktikos vadovu sprendžia iškilusias problemas, suteikia reikalingą pagalbą;

12.3.5. studento praktiką institucijoje prižiūri ir koordinuoja priimančiosios institucijos praktikos vadovas;

12.3.6. studentas, neįvykdęs praktikos programos arba gavęs neigiamą įvertinimą, gali individualiai kartoti praktikos kursą laisvu nuo paskaitų metu arba derinti praktikos atlikimą su studijomis, sumokėjęs nustatytą mokestį už modulio kartojimą. Mokėti nereikia tuo atveju, jei praktikos atlikimas atidėtas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.

IV. VERTINIMAS

Visus praktikos metu atliktus darbus studentas fiksuoja fakultetų parengtuose praktikos dokumentuose. Šiuos įrašus parašu patvirtina priimančios institucijos praktikos vadovas.
Studentas, baigęs praktiką, parengia praktikos programoje nurodytus dokumentus ir iki nurodyto termino įteikia ją grupės praktikos vadovui. Po galutinio praktikos įvertinimo dokumentai saugomi praktiką kuruojančioje katedroje ne mažiau kaip vienerius metus.
Studento praktiką įvertina ir galutinį pažymį rašo grupės praktikos vadovas, remdamasis dalyko praktikos vadovų ir praktikos vadovo institucijoje vertinimais. Praktika vertinama kaupiamojo balo sistema. Taikomos ir kitos vertinimo formos: formuojamasis (neformalus) vertinimas, apibendrinamasis studento pasiekimų vertinimas ir kt.
Jei atliekant praktiką siekiama įgyti kelių dalykų įgūdžių, tuomet studento, iš bent vienos tarpinės užduoties (dalyko) gavusio nepatenkinamą įvertinimą, praktika neįskaitoma. Nepatenkinamai atlikta užduotis turi būti atliekama iš naujo.
Kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose atlikta praktika įskaitoma vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo tvarka Šiaulių universitete.

V. PRAKTIKOS APSKAITA IR APMOKĖJIMAS

Praktikai skiriamos savarankiško darbo valandos. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. 40 studento darbo valandų, arba 1 savaitė, atitinka 1,5 kredito (ECTS). Iš 40 studento darbo valandų tiesioginis darbas institucijoje sudaro 6 val. per dieną, likusios valandos skirtos studento pasiruošimui praktikai, ataskaitos parengimui ir atsiskaitymui už praktiką.

Fakulteto praktikos koordinatoriaus, grupės praktikos vadovo, dalyko praktikos vadovo darbo krūvis apskaičiuojamas remiantis Senato patvirtinta ŠU dėstytojų pedagoginio darbo apskaitos tvarka.
Studentui, atliekančiam praktiką ne Šiaulių mieste, Universitetas neapmoka gyvenamosios vietos, transporto ir kitų su praktikos atlikimu susijusių išlaidų.
Praktikos vadovui organizacijoje už vadovavimą studento praktikai atlyginama mokymais, seminarais, kursais Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institute; institucijoms, su kuriomis nuolatos bendradarbiaujama praktikų klausimais, pagal galimybes leidžiama pasinaudoti Universiteto transportu, patalpomis jų darbuotojų kvalifikacijai kelti.

VI. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

22. Nenuosekliųjų studijų klausytojai, atliekantys praktiką, vadovaujasi Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka.

23. Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka tvirtinama rektoriaus įsakymu ir įsigalioja nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos.

24. Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka skelbiama Universiteto interneto svetainėje.

________________________

Ankstesnės Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarkos (2009 07 02 rektoriaus įsakymas Nr. V-409) redakcija atlikta atsižvelgiant į 2010 06 30 rektoriaus įsakymą Nr. V-415 Dėl Šiaulių universiteto Senato 2010 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimų patvirtinimo, kuriuo buvo įsakyta keisti sąvokas ir terminus į valstybės teisės dokumentuose naudojamus, bei į nuo 2011 09 01 įsigalinčią naują kreditų skaičiavimo tvarką.

PATVIRTINTA

Šiaulių universiteto rektoriaus

2011 m. balandžio 19 d. Nr. V-378

STUDIJŲ DALYKŲ IR MODULIŲ APRAŠŲ PILDYMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETO AKADEMINĖJE INFORMACIJOS SISTEMOJE METODINIAI NURODYMAI

I. BENDROJI DALIS

Studijų dalyko, studijų modulio programos pildymo ir administravimo Šiaulių universiteto akademinėje informacijos sistemoje metodiniai nurodymai (toliau – Metodiniai nurodymai) aiškina, kaip reikia pildyti, koreguoti, atnaujinti, atestuoti studijų modulio (dalyko) aprašą virtualiame instrumente Studijų modulio (dalyko) programa.
Pagal šiuos Metodinius nurodymus rengiamas studijų modulio (dalyko) aprašas skirtas studento darbui studijų dalyke (modulyje) organizuoti, todėl iš parengto aprašo studentui turi būti aišku, per kokį dėstytojo siūlomą turinį, auditorinio ir savarankiško darbo studijų metodus, kreditais įvertintą darbo apimtį jis pasieks studijų dalyko, modulio rezultatus, pagal kokius kriterijus ir kaip jo pasiekimai bus vertinami.
Pagal šiuos Metodinius nurodymus sukurta, katedroje svarstyta ir studijų programų komitete atestuota studijų modulio (dalyko) programa matoma studijuojantiesiems Universiteto akademinėje informacijos sistemoje. Aprašo atskiros dalys (pavadinimas, tikslas, anotacija) patenka į studijų modulių (dalykų) aprašus studentams išduodamose pažymose ir jos turi įtakos studijų rezultatų įskaitymui pereinant iš vienos studijų programos į kitą, siekiant diplomo pripažinimo ir pan.; kitos dalys (studijų rezultatai, studijų metodai, žinių ir gebėjimų vertinimas) gali būti dedamos į ketinamų vykdyti ir vykdomų studijų programų aprašus, prie savianalizės dokumentų išorinio vertinimo metu, į dėstytojo atestacijos aplanką. Siekiant demonstruoti studijų kokybę visais lygmenimis, šis aprašas pildomas atsakingai.
Šie Metodiniai nurodymai parengti vadovaujantis Šiaulių universiteto studijų nuostatais, Šiaulių universiteto studijų programų komitetų veiklos nuostatais ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui (Žin., 2009, Nr. 54-2140).

II. STUDIJŲ MODULIO (DALYKO) PROGRAMOS APRAŠO PILDYMAS

Studijų modulio (dalyko) programos aprašas turi išryškinti studijų programos, kurioje jis dėstomas, paskirtį, tikslus, programoje ugdomas kompetencijas, jų sąsajas su aprašytais studijų rezultatais, studento darbo krūvį ir studijų bei vertinimo metodus.
Studijų modulio (dalyko) kodas sudaromas tokiu būdu:

6.1. Pasirenkama studijų pakopa ir rūšis.

6.2. Pasirenkamas mokslo šakos kodas iš mokslo šakų kodų sąrašo, pateikto pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslo šakų klasifikaciją (pvz., S170).

Pavadinimas lietuvių kalba – parašomas tikslus modulio (dalyko) pavadinimas mažosiomis raidėmis be trumpinių (pirmoji sakinio raidė – didžioji), po pavadinimo taškas nededamas. Modulių (dalykų) pavadinimai lietuvių ir anglų kalba turi būti parenkami itin atidžiai, nes jie patenka į diplomų priedėlius, akademines pažymas.
Pavadinimas anglų kalba – parašomas tikslus modulio (dalyko) pavadinimas anglų kalba be trumpinių, žodis pradedamas didžiąja raide, išskyrus prielinksnius, jungtukus (of, for, and ir pan.), kurie rašomi mažosiomis raidėmis (pirmoji sakinio raidė – didžioji), rekomenduojama nevartoti artikelių the, a ir an.
Padalinys – iš pateikiamo padalinių klasifikatoriaus parenkamas studijų modulį (dalyką) koordinuojančio dėstytojo padalinio kodas, atitinkantis padalinio pavadinimą (keturių ženklų kodas, pvz., 0603 Viešojo administravimo katedra).
Koordinuojantis dėstytojas – nurodomi koordinuojančio dėstytojo duomenys (tabelio numeris, vardas, pavardė). Juo gali būti tik Universitete dirbantis darbuotojas. Išimtys derinamos su Studijų skyriumi. Pildant modulių (dalykų) programas, koordinuojančiu dėstytoju nurodomas katedros (mokslo padalinio, centro) dėstytojas ar mokslo darbuotojas. Išimtinais atvejais koordinuojančiu dėstytoju gali būti katedros, kuriai priklauso studijų modulis (dalykas), vedėjas.
Paspaudus mygtuką „Išsaugoti“ sudaromas visas modulio (dalyko) kodas.
Suteikus studijų moduliui (dalykui) unikalų kodą, toliau pildomas Studijų modulio (dalyko) aprašas lietuvių ir anglų kalbomis:
Būtinas pasirengimas modulio (dalyko) studijoms – nurodoma, kokius modulius (dalykus) būtina išklausyti ar / ir kokios žinios ir gebėjimai būtini prieš pradedant šio modulio (dalyko) studijas. Jei nėra būtina, pvz., pirmojo semestro studijų dalykų atveju, įrašoma „-“.
Pagrindinis tikslas – nurodoma, kokių žinių modulis (dalykas) turi suteikti studentui arba kokias išplėsti, kokių gebėjimų ir praktinių įgūdžių įgyjama studijų modulyje (dalyke), kokiomis studijų ar mokslo sritimis bus remiamasi, kokioje praktinėje veikloje bus taikomos įgytos žinios, gebėjimai. Gali būti nurodyti ir kiti modulio (dalyko) tikslai ir uždaviniai, pvz., specifiniai tikslai. Būtina atkreipti dėmesį į bendruosius studijų programos tikslus (žinias ir gebėjimus), kuriems realizuoti yra skirtas šis modulis (dalykas). Įrašai gali būti pradedami veiksmažodžio bendraties forma: „Įsisavinti...“, „Įgyti...“, „Suprasti...“, „Pasiekti...“, „Išanalizuoti...“, ,,Plėtoti...“, ,,Gilinti...“ ir pan. Suformuluotas tikslas turi sietis su numatomais studijų rezultatais.
Pagrindinis tikslas anglų kalba – pagrindinio tikslo lietuvių kalba vertimas į anglų kalbą (be trumpinių). Įrašai pradedami veiksmažodžio bendraties forma: „To asquire...“, „To take...“, „To know...“, „To get...“, „To obtain...“ ir pan.
Studijų rezultatai – surašomos studento modulį (dalyką) studijuojant įgyjamos specifinės žinios ir gebėjimai taip, kad jie atitiktų bendruosius studijų programos tikslus, sietųsi su numatytais programos studijų rezultatais. Jie turi derėti ir su modulio (dalyko) temų sąrašu.

16.1. Aprašas gali būti pradedamas: „Baigęs šį kursą, studentas:“ Po to kiekvieno konkretaus gebėjimo ar žinių aprašymas pradedamas žodžiais: ,,demonstruos... žinias, ...gebėjimus“, „išmanys“, „gebės“, „gebės taikyti“, „mokės naudoti“, ,,plėtos“ ir pan.

16.2. Aprašymas neturi turėti gebėjimo (žinių) įvertinimo elementų, t. y. jis turi būti neutralus ir tikti studentui, kuris bus įvertintas tiek mažiausiu, tiek didžiausiu teigiamu pažymiu, nebent studijų programoje numatyta, kad studentas turi pasiekti atitinkamą lygį, pvz., užsienio kalbos ne žemesnį kaip B2 lygį.

16.3. Patartina studijų rezultatus modulyje (dalyke) surašyti atskirais punktais ir sunumeruoti; ir didelės apimties modulyje (dalyke) studijų rezultatų neturėtų būti daugiau kaip 12. Pradžioje vardijami specialieji studijų rezultatai, kuriems pasiekti dėstytojas pasiūlo atitinkamą turinį, metodus.

16.4. Visuose studijų moduliuose (dalykuose) ugdomus bendruosius gebėjimus sunku įvertinti, bet būtina pažymėti tuos, be kurių neįmanoma pasiekti pagrindinių modulio (dalyko) rezultatų ir kurie patenka į vertinimo kriterijus, pvz., „gebės dirbti komandoje, komunikuoti užsienio kalba žodžiu ir raštu, komunikuoti vartodamas studijuojamos srities terminiją“ ir pan. Patartina perkeliamuosius gebėjimus kontekstualizuoti, pvz., ,,panaudodamas įvairias IKT gebės valdyti su studijuojama sritimi susijusią informaciją, rengti jos parinkčių pristatymus ne specialistų (specialistų) auditorijai“. Rekomenduojama už studijų programos vykdymą atsakingoje katedroje sutarti, kurios perkeliamųjų gebėjimų kombinacijos svarbiausios siekiant programos rezultatų ir kurie studijų moduliai (dalykai) juos turėtų intensyviau ugdyti, plėtoti.

16.5. Universitetinės studijos orientuojasi ir į vertybių bei vertybinių nuostatų ugdymą, todėl tarp rezultatų gali būti minimos ir jos, kai studijuojamas objektas to reikalauja. Pvz., studijų rezultatas ,,Įgis pasitikėjimo savo jėgomis, prisiims atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus“ nors ir sunkiai įvertinamas, bet ugdomas visuose kooperuotų studijų dalykuose.

Studijų rezultatai anglų kalba – suteikiamų žinių ir gebėjimų lietuvių kalba vertimas į anglų kalbą (be trumpinių). Aprašas pradedamas įrašu „On completion of the course the students should be able to:“, po to kiekvieno konkretaus gebėjimo ar žinių aprašymas pradedamas žodžiais: „know“, „apply“, „know and be able to“, „formulate“, „determine“, „explain“, „use and understand“ ir pan.
Anotacija (santrauka) – anotacija formuojama iš studijų modulio (dalyko) pagrindinio tikslo, t. y. nurodoma, kokių žinių, mokėjimų, praktinių įgūdžių ir perkeliamųjų gebėjimų bus įgijęs modulį (dalyką) studijavęs ir už jį atsiskaitęs studentas. Jeigu tikslinga – šiek tiek detalizuojami studijų rezultatai (žinios ir gebėjimai). Apimtis – 500–700 simbolių, trumpiniai nevartojami. Anotacijos privalomos ir auditorinių užsiėmimų neturintiems moduliams (dalykams) – praktikoms, baigiamiesiems darbams ir pan.
Anotacija (santrauka) anglų kalba – anotacijos lietuvių kalba vertimas į anglų kalbą (be trumpinių).
Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka – ši studijų modulio (dalyko) aprašo dalis pildoma pasirenkant vieną iš bendrų formuluočių ir detaliau 1–2 sakiniais aprašant atsiskaitymo už darbą procesą:

20.1. Rekomenduojama pasirinkti vieną iš studijų modulio (dalyko) tipą atitinkančių bendrųjų formuluočių:

20.1.1. Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys, kurių vertinimo kriterijai pateikiami pirmojo susitikimo su studentais metu, vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.

20.1.2. Taikoma dešimtbalė kriterinė vertinimo skalė. Visi viešo gynimo posėdyje dalyvaujantys kvalifikacijos komisijos nariai dešimtbalės skalės pažymiais įvertina studento baigiamąjį darbą ir jo gynimą pagal fakultete paskelbtus vertinimo kriterijus.

20.1.3. Praktikos vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė vertinimo skalė ir kaupiamoji vertinimo sistema. Studento praktika vertinama pagal fakultete paskelbtus vertinimo kriterijus.

20.2. Trumpai pristatomi atsiskaitymo už savarankišką darbą esminiai momentai, pvz., ,,privaloma atsiskaityti ir gauti teigiamus įvertinimus iš visų tarpinių užduočių“; ,,būtina atsiskaityti už 50 proc. kontrolinių darbų ir gauti teigiamą įvertinimą iš paskutinio kontrolinio darbo“; ,,siekiant geresnio pažymio konsultacijų metu vieną kartą pakartotinai galima ginti parengtą darbą“; ,,aktyvumas paskaitose (konstruktyvių klausimų kėlimas, argumentuotų pavyzdžių pateikimas) turės įtakos galutiniam įvertinimui“. Gali būti numatyti ir savo gebėjimų įsivertinimo metodai (savirefleksija), pažangos matavimas.

20.3. Nurodoma galutinio įvertinimo forma: egzaminas (raštu, žodžiu), projekto gynimas.

Laboratorinių ir praktinių užsiėmimų turinys – ši aprašo dalis pildoma tik tuo atveju, kai per teorines paskaitas nebus analizuojamos temos, numatytos laboratoriniuose arba praktiniuose užsiėmimuose. Jeigu studijų modulis (dalykas) numato vien laboratorinius užsiėmimus arba / ir pratybas ir turinys sutampa su temomis, išvardytomis tam skirtoje aprašo dalyje, tada įrašomas apibendrintas sakinys: ,,Laboratoriniai darbai / pratybos vyksta pagal pateiktą temų sąrašą...“, ,,... pagal dėstytojo pirmoje paskaitoje pristatytą užsiėmimų temų planą...“ ir pan. Tai svarbu pagal individualų grafiką studijuojantiems, iš anksto mokslinę literatūrą pratybų tema ketinantiems studijuoti studentams. Jeigu pratybose dalyvauja pakviesti praktikai, jeigu pratybų turinys formuojamas pagal paskaitose kilusius klausimus ar kt., galima tai nurodyti šioje aprašo dalyje.
Laboratorinių ir praktinių užsiėmimų turinys anglų kalba – lietuvių kalba pateikto teksto vertimas į anglų kalbą (be trumpinių).
Mokymo(si) / Studijų metodai – aprašoma, kokius studijų metodus pasitelkus siekiama modulio (dalyko) tikslų, numatytų studijų rezultatų.

23.1. Prie mokymo(si) arba studijų metodų priskiriami kontaktiniai dėstytojo su studentu darbe naudojami metodai (paskaita, atvejų analizė, diskusija, demonstravimas, pristatymas, praktinis mokymasis iš patirties, projektas ir kt.) ir studento savarankiškame darbe naudojami metodai (mokslinės literatūros, dokumentų, atvejų analizė; projektas; mokslinė esė ir kt.).

23.2. Aprašant studijų metodus, pirmenybė teikiama studento aktyvumą ir kūrybingumą ugdantiems metodams (debatai, atvejo analizė, lauko tyrimas, koncepcijų žemėlapis, projektas, įžvalgos ir pan.), bet nevengiama minėti ir įprastų pedagoginėje praktikoje metodų (paskaita, mokslinės literatūros analizė, diskusija) – pačiam dėstytojui ir studentui turi būti aišku, kaip vyks dalyko studijos.

Mokymo(si) / Studijų metodai anglų kalba – studijų metodų lietuvių kalba vertimas į anglų kalbą (be trumpinių).
Modulio (dalyko) paskirtis – dėl valstybės dokumentų kaitos gana dažnai kintanti aprašo dalis. Ankstesniais metais parengtų modulių (dalykų) priskyrimas vienai grupei gali nesutapti su vėlesnių metų panašaus aprašo versija.

25.1. Dalykų grupė – iš pateikiamo grupių sąrašo pasirenkama viena grupė, kuriai modulis (dalykas) priklauso pagal savo turinį ir studijų programą (pvz., bendrojo lavinimo, studijų krypties, laisvai pasirenkamų ar kt.).

25.2. Studijų sritis arba kryptis – iš pateikto klasifikatoriaus parenkama viena pozicija.

Užpildžius modulio (dalyko) aprašą lietuvių ir anglų kalbomis, toliau pildoma informacija, kuri gali (turi) būti nuolat tikslinama:

26.1. Modulio (dalyko) skyriai ir temos lietuvių ir anglų kalbomis – išvardijamos visos temos, kurias įvairiomis formomis studijuoja studentai. Čia įrašomos ir tos, kurios išdėstomos per paskaitas, ir tos, kurias įsisavina tik per laboratorinius darbus ar pratybas, ir tos, kurias studijuoja savarankiškai, o atsiskaito pateikdami referatą ar tik per egzaminą. Išvardijamos ir praktikos metu nagrinėjamos temos.

26.2. Pagrindinė literatūra – tai šaltiniai, kuriuose pakankama apimtimi atspindėtos visos arba atskiros temos. Šie šaltiniai padės pasiekti numatytus studijų modulio (dalyko) rezultatus. Šie šaltiniai turi būti prieinami studentui bibliotekos fonduose, Universiteto knygynuose arba pasiūlyti elektroniniu pavidalu.

26.2.1. Į sąrašą įrašoma aktualiausia mokomoji, mokslinė literatūra, kurią pasitelkęs studentas ir savarankiškai studijuodamas gali pasiekti studijų modulyje (dalyke) numatytų studijų rezultatų. Rekomenduojama 4 kreditų dalykui nurodyti pagrindinius 3–5 šaltinius.

26.2.2. Į sąrašą įrašomi pagrindiniai analizuojami dokumentai, tekstai. Kintantys ir kiekvieno dėstytojo nuožiūra pagal situaciją parenkami dokumentai, alternatyvūs pagrindiniams tekstams grožinės literatūros kūriniai išvardijami prie papildomos literatūros arba pirmojo susitikimo metu pateiktose detaliose studijuojamo modulio (dalyko) programose, instrukcijose, vadovuose.

26.2.3. Jeigu numatoma, kad studijų modulis (dalykas) bus dėstomas ir kita kalba, turi būti nurodyti šaltiniai ir užsienio kalba.

26.3. Papildoma literatūra – tai įvairūs kiti šaltiniai: alternatyvūs pagrindiniame sąraše išvardytiems, studijuojamas temas iliustruojantys, plėtojantys, savarankiškiems studentų darbams rekomenduojami šaltiniai.

Viena iš svarbesnių studijų modulio (dalyko) programos aprašo dalių yra modulio (dalyko) vedimo formos:

27.1. Semestrai – pažymint langelį (-ius) nurodomas semestras (rudens ir / ar pavasario) turi tikti studijų programai. Jei modulis (dalykas) gali būti dėstomas bet kurį semestrą, toje pačioje modulio (dalyko) vedimo formoje pažymimi abu semestrai (R ir P);

27.2. Studijų forma – pažymint langelį (-ius) nurodoma viena modulio (dalyko) vedimo formų – nuolatinė (NL), ištęstinė (I), dieninė (D), vakarinė (V), neakivaizdinė (N).

27.3. Valandų ir kreditų skaičius – nurodomi paskaitų (T), pratybų (P), laboratorinių darbų (L) ir savarankiško darbo (S) valandų per semestrą bei studijų modulio (dalyko) kreditų skaičiai. To paties modulio (dalyko) skirtingų studijų formų apimtys kreditais negali būti skirtingos. Jeigu skiriasi auditorinių valandų skaičius nuolatinėse, ištęstinėse, nuotolinėse, kooperuotose studijose, akademinėje informacijos sistemoje pildomos atskiros vedimo formos (pvz., kooperuotų studijų forma 10, nuotolinių – 9). Aprašas rodo studento darbą studijų modulyje (dalyke), todėl konsultacijoms skirtos valandos yra savarankiško studento darbo valandose; jos detalizuojamos pirmojo susitikimo su studentu metu, gali būti pristatytos detalioje studijų modulio (dalyko) programoje, vadove.

27.4. Dėstomoji kalba – pažymimos kalbos, kuriomis modulis (dalykas) gali būti dėstomas.

27.5. Auditoriniai užsiėmimai – nurodomi tik tie temų numeriai, kurie toje vedimo formoje bus išdėstomi per paskaitas, pratybas ar laboratorinius darbus. Ta pati tema gali būti dėstoma ir paskaitų, ir pratybų metu, bet gali būti dėstoma tik pratybų metu. Modulio (dalyko) auditorinių užsiėmimų duomenys pildomi kiekvienoje modulio (dalyko) vedimo formoje.

27.6. Savarankiškas darbas – nurodomi matomi užduočių tipai ir jų kiekis per semestrą. Sąraše gali būti įrašyti ir tie savarankiški darbai, kurie neturės įtakos pažymiui, bet jie būtini rengiantis užduotims, kurių įvertinimas turės įtakos galutiniam pažymiui. Pvz., numatome, kad studentas analizuos mokslinę literatūrą 12 valandų, bet įtakos galutiniam pažymiui turės 2 valandų kolokviumas, kuriam rengiantis ir buvo skaitoma literatūra. Modulio (dalyko) savarankiško darbo duomenys užpildomi kiekvienoje modulio (dalyko) vedimo formoje.

III. STUDIJŲ DALYKO, MODULIO ATESTAVIMO KORTELĖS PILDYMAS

Studijų dalyko, modulio atestavimo kortelė yra skirta pirmosios ir antrosios studijų pakopos studijų dalykams, moduliams katedrose vertinti, studijų programų komitetuose atestuoti.
Studijų dalyko, modulio atestavimo kortelėje nurodomas studijų dalyko, modulio kodas ir pavadinimas lietuvių ir anglų kalbomis. Po jais nurodomas ir pasirašo studijų dalyką, modulį koordinuojantis dėstytojas.

29.1. Nurodoma modulio (dalyko) programą katedroje svarsčiusi katedra ir svarstymo išvada: studijų dalykas, modulis tenkina išdėstytus reikalavimus. Nurodoma posėdžio data ir protokolo numeris, pasirašo katedros vedėjas.

29.2. Pirmosios ir antrosios (magistrantūros, laipsnio nesuteikiančių) studijų pakopos studijų dalykus, modulius atestuoja fakulteto studijų programų komitetas (toliau – SPK). Katedra nurodo SPK, kuriam pateikiamas studijų modulio (dalyko) programos aprašas atestuoti (žr. Studijų programų komitetų veiklos nuostatus).

29.3. Studijų dalyko, modulio atestavimo išvada – jei studijų dalykas, modulis netenkina studijų dalykų, modulių atestavimo kriterijų, fakulteto SPK posėdžio protokole pažymi, kad jis neatestuojamas arba grąžinamas pataisyti; jei studijų dalykas, modulis tenkina studijų dalykų, modulių atestavimo kriterijus, jis atestuojamas nurodomam laikotarpiui (privalomieji ir pasirenkamieji iki 5 metų, laisvai pasirenkamieji – iki 4 metų).

29.4. Fakulteto SPK nurodo studijų sritį arba kryptį. Nurodomas studijų dalyką, modulį atestavusio SPK fakulteto pavadinimas ir kodas. Po jais nurodomas ir pasirašo SPK pirmininkas (arba jį pavaduotojantis SPK narys).

29.5. Studijų dalyko, modulio atestavimas turi būti suderintas su kitų fakultetų SPK, jei jis yra iš bendrojo lavinimo ar studijų krypties dalykų grupių ir patenka į kitų fakultetų studijų programas. Jei studijų dalykas, modulis tenkina visus keliamus reikalavimus, fakulteto SPK derina jo atestavimą su kitų fakultetų SPK, kurių studijų programose jis vykdomas. Nurodomas fakulteto pavadinimas ir SPK kodas, pasirašo SPK pirmininkas (arba jo pavaduotojas).

29.6. Universitete su pedagogu rengimu susiję studijų dalykai, moduliai atestuojami tik tuose SPK, kurių sudėtyje yra atitinkamos kvalifikacijos pedagogų arba atestacija derinama su Edukologijos ar Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetų SPK.

29.7. Studijų dalykai, moduliai, kuriuos numatoma vykdyti ir nuotoliniu arba kooperuotų studijų būdu, po to, kai buvo akredituoti fakulteto SPK, turi gauti Universiteto Nuotolinių studijų centro pritarimą, kooperuotų studijų dalykai – Karjeros centro pritarimą. Tik tada akademinėje informacijos sistemoje dėstytojas užpildo papildomas vedimo formas (nuotolinių studijų – forma 9, kooperuotų studijų – 10).

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Sukūrus arba keičiant naujus laukus, skyrius Šiaulių universiteto virtualioje akademinėje informacijos sistemoje, bus keičiami arba papildomi ir Metodiniai nurodymai.

__________________________

Metodiniams nurodymams pritarta bendrame studijų programų komitetų pirmininkų, prodekanų, katedrų vedėjų posėdyje, vykusiame 2011 m. balandžio 13 d.