Kūno kultūra nepriklausomai nuo besikeičiančių visuomenės nuostatų į žmogaus  fizinio ugdymo procesą buvo ir yra pripažįstama svarbia asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalimi. Per ilgą raidos kelią katedros darbuotojai puoselėjo kūno kultūros materialines ir dvasines vertybes, kūrė ir tobulino pedagogų rengimo sistemas.

1948 metai įkurtame Šiaulių pedagoginiame institute buvo įkurta fizinio auklėjimo sekcija, kurioje dirbo  V. Majorovas, O. Čyvienė, J. Truskauskas. Dėstytojai vykdė fizinio auklėjimo pratybas.

Nuo 1950 iki 1958  metų  fizinio auklėjimo sekcijai vadovavo  A. Audenis, O. Žitkevičiūtė. Dėstytojai kūrė savitą kūno kultūros akademinių pratybų vedimo metodiką, siekė kuo daugiau studentų įtraukti į sveikatingumo-kūno kultūros renginius. Jie pirmieji respublikoje organizavo mokomąsias vasaros sporto-sveikatos stovyklas studentams.

Keitėsi kūno kultūros, sporto plėtojimo institute uždaviniai, gausėjo studentų, išsiplėtė kūno kultūros sekcijos veiklos sritys,  todėl 1960 metais buvo įsteigta Fizinio auklėjimo katedra. Vedėju buvo paskirtas  J. Rauckis.  Šias pareigas jis vykdė 12 metų. Tuo laikotarpiu į katedros kolektyvą įsiliejo T.Radžienė, R.Budrys, F. Dargis, V.Dundulis, P.Ivanovas, P. Bačkis. A. Juška, L.Mackevičius, P.Matkevičius, J.Kuliešius, A.Budrienė, J. Mikitavičius, A. Čepulėnas, M. Prakapas.

Dauguma katedros dėstytojų ne tik vykdė akademines fizinio auklėjimo pratybas, bet ir treniravo  instituto įvairių sporto šakų rinktines. Garbingo sporto meistro vardo reikalavimus pirmoji įvykdė studentė A. Mačiukaitė (treneris V.Černiauskas). Vėliau  sporto meistro normatyvus įvykdė respublikos slidinėjimo rinktinės narės E. Bugarevičiūtė-Adaškevičienė, L. Mozerytė-Bobrova. Jų treneriui J. Rauckiui 1971 m. buvo suteiktas respublikos nusipelnusio trenerio vardas.

Šiuo laikotarpiu katedros dėstytojai daug dėmesio skyrė mokslinei tiriamajai  veiklai: tyrinėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį parengtumą, studentų fizinio  aktyvinimo galimybes, palaikė glaudžius ryšius su ikimokyklinio auklėjimo įstaigų darbuotojais ir kūno kultūros mokytojais. Tuo pačiu skaitė paskaitas visuomenei, organizavo metodinius seminarus pedagogams.

J. Rauckis ir A.Juška parengė originalų ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio auklėjimo modelį, kuris SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje buvo įvertintas bronzos medaliu.

1972 m. Fizinio auklėjimo katedros vedėju buvo išrinktas L. Makauskas.  1973 m. –  atidaryta erdvi sporto salė. Tai buvo vienas iš geriausių aukštųjų mokyklų sporto bazių. Pagerėjo tiek kūno kultūros, tiek ir sporto pratybų kokybė.

1977 m. katedros vedėju buvo išrinktas  P. Ivanovas.  Tuo metu Šiaulių pedagoginiame institute buvo vykdomos privalomos kūno kultūros pratybos studentams. Didelis dėmesys buvo kreipiamas pratybų vedimo kokybei, buvo siekiama, kad studentai ne tik ugdytų savo praktinius  judėjimo gebėjimus, bet ir įgytų teorinių žinių. 1978 m. katedros kolektyvas parengė kūno kultūros specializacijos programą pradinį ugdymą studijuojantiems studentams. Studentams, išklausiusiems šią programą, kartu su diplomu buvo įteikiamas pažymėjimas, suteikiantis  jiems  teisę dėstyti kūno kultūrą vyresnėse klasėse. Pirmoji tokių specialistų karta buvo išleista 1982 metais (11 studentų).

1983 metais realizuojama profesinio techninio mokymo auklėtojo ir kūno  kultūros mokytojo studijų programa. Tačiau tokio pobūdžio specialistų poreikis buvo ribotas, todėl buvo išleista tik viena grupė absolventų.

Ir toliau katedros dėstytojų dėmesys  koncentruojamas į pradinukų kūno kultūros ugdymą, rengiamos ir tobulinamos  pradinės mokyklos mokytojų bei kūno kultūros specialistų rengimo programos. Katedros kokybinę brandą patvirtino leidimas realizuoti pradinio ugdymo pedagogikos ir kūno kultūros studijų programą.  1992 - 1996 metais baigusiems šią studijų programą  buvo suteikiama pradinių klasių mokytojo ir pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojo profesinė kvalifikacija.

1998 metais Kūno kultūros katedros vedėju buvo išrinktas S.Norkus. Pradėti rengti specialistai pagal bakalauro studijų programas: „Kūno kultūra ir sporto  pedagogika „(dieninės ir neakivaizdinės studijos), nuo 2004 m. „Edukologija“ (specializacija- Kūno kultūra ir choreografija) Edukologijos fakultete, Spec. pedagogika ir kūno kultūra, kineziterapija, (nuo 2005 m. „Specialioji pedagogika“ (specializacija- specialiųjų poreikių vaikų kūno kultūros pedagogika, kineziterapija) Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete. Didžiulis katedros laimėjimas tame, kad rengiami kūno kultūros ir sporto edukologijos magistrai (pagal dvi specializacijas – Kūno kultūros edukologija ir Sporto edukologija). 2004 metais  universiteto senatas patvirtino naują katedros pavadinimą: Kūno kultūros ir sporto edukologijos.  Šis pavadinimas tiksliau atspindi katedros plėtojamas veiklos sritis.

2006 m. studijų programa Kūno kultūros ir sporto pedagogika (nuo 2006-2007 mokslo metų priėmimas į šią studijų programą nebevykdomas), perregistruota į Kūno kultūra.

2005-aisiais metais įvykęs IV-asis Lietuvos sporto kongresas, kuriame buvo numatyta kūno kultūros ir sporto strategija iki 2015 metų, tarsi nurodo katedros bendruomenei aiškias veiklos gaires. Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedra siekia atvirumo visuomenės gyvenimo pokyčiams, studentų fizinio ugdymo edukacinės veiklos humanizavimo, įtvirtinant studentams sveikos gyvensenos, estetinių ir etinių vertybių normas. Pripažįstant  tai,  kad dar stokojama mokslinių tyrimų, leidžiančių konceptualiai pagrįsti kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo turinį ir formas, katedros dėstytojai, doktorantai ir  magistrantai savo mokslinių tyrimų idėjas skleidžia įvairiose tarptautinėse konferencijose bei moksliniuose straipsniuose, skaito paskaitas ŠU Tęstinių studijų institute, Lietuvos švietimo centrų klausytojams, veda praktinius užsiėmimus.

2003 m. į  ŠU Edukologijos doktorantūrą įstojo ir sėkmingai mokosi  katedros lektorius Lauras Grajauskas, 2006 m. – asistentas Darius Masiliauskas. 2007 m. įstojo  Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros  asistentai: Lota Bobrova ir Almantas Dumbliauskas.

1999 -2005 m. laikotarpiu  išleista daug mokomųjų knygų, kuriomis naudojasi šalies pradinių klasių mokytojai, treneriai ir studentai.

Be abejonės, didžiausias katedros  turtas yra ne tik parašytos knygos ir straipsniai, sukurtos naujos studijų programos, bet žmonės, kurie joje dirbo ar dirba. Tai katedros dėstytojai:  Juozas Rauckis, Eugenija Adaškevičienė, Laimutis Makauskas,  Petras Matkevičius, Algimantas Juška, Povilas Bačkis, Onutė Žitkevičiūtė, Danguolė Markauskienė, Laimutė Bobrova, Povilas Ivanovas, Eugenija Karbočienė, Algimantas Džiuvė, Arūnas Grabauskas, Rytis Alūzas, Lauras Grajauskas, Danguolė Razmaitė, Darius Masiliauskas, Lota Bobrova, Rolandas Viršilas, Regina Tamulaitienė, Laima Reinotienė, Boleslovas Jokubauskas. Įgyvendinant mokomąjį studijų procesą mums talkina atvykstantys lektoriai iš kitų aukštųjų mokyklų, tai Jonas Poderys, Kristina Poderytė, Kęstas Miškinis, Algirdas Čepulėnas, Sigitas Kamandulis, Nerijus Masiulis, Vaida Gulbinskiene, Almantas Dumbliauskas ir kt.

Esminis katedros bendruomenės tikslas - rengti aukštos kvalifikacijos kūno kultūros ir sporto specialistus, kurių profesinė kompetencija atitiktų kūno kultūros ir sporto plėtotės šalyje poreikius ir specialistų rengimo pažangiausią patirtį.